Popierinės vestuvės :):):) !!!

Laikas be galo nesuvokiamas reiškinys. Metai kaip ir visai neilgas laiko tarpas, bet jų eigoje tiek daug dalykų įvyko! Toks jausmas, kad pragyvenau ne vienerius santuokos metus, o žymiai žymiai ilgiau. Tas žmogus tapo toks artimas artimas. Taip natūralu būti šalia jo, kad atrodo, kitaip ir nebuvo :)
Rugsėjo 9 d. mūsų popierinės vestuvės!!!

Sergėjus sako, kad jis mane pastebėjo festivalyje Sielos 2004, kai festivalis vyko Šiauliuose. Ir anot jo, jau tada aš jam įstrigau atmintin. Deja aš jo nepamenu, - tikriausiai, dar nebuvo tinkamas metas susitikti.

Po metų, rugsėjo pradžioje, kai ką tik grįžau iš trumpalaikės misijos Orenburge, susitikimo LKSB iniciatyvių studentų stovykloje Vilniuje. Tada aš pirmą kartą jį ir pamačiau! Kažkodėl ir tąkart nieko konkretaus neįvyko :) Pabendravom ir tiek. Šioje vietoje Sergėjus turėtų dar pripasakot apie tai, kaip jis tuo metu jautėsi ir ką galvojo :) Mat jis tikėjosi, jog aš vilnietė ir kūrė planus jau tada mane arbatos kviestis, bet aš buvau šiaulietė.

Po kelių mėnesių vėl susitikome tame lemtingame festivalyje Sielos 2005! Šį kartą Klaipėdoje. Jau dabar tai tikrai pastebėjau jo simpatiją man :) Pamatęs mane, vaikinukas sergėjiškai panardino mane savo glėbyje :) Visą vakarą bendravom ir neatsitraukėm vienas nuo kito. Daug dalykų išsipasakojom. Ech, kaip tai brangu!

Ko neužmiršim, tai tos scenos, kai susėdom LCC Michealsen centro foje viduryje (kas nebuvę, tai tokia didelė fojė!). Aplink mus zujo žmonės ir, aišku, mes buvome jų centre, bet nepamenu, jog jie man tada matėsi :)

Tai nuo tada prasidėjo mūsų meilės draugystė!

Oi, kaip man nebuvo lengva! Tik prieš savaitę buvau nusprendusi ir jau davusi žodinį sutikimą vykti ilgalaikei misijai į Rusiją, Orenburgą. Kaip mėgstu juokaut - Sergėjus sumaišė visus mano planus :) Po mėnesio ilgo galvojimo ir ieškojimų supratau, kad jis tas vienintelis, išlauktas!!! Tad jau gruodį jis pasipiršo!!! Čia vėl tas laiko suvokimas :) - greitai? Man buvo labai lėtai, nes ne tuščias, o išieškotas laikas. Sergėjui irgi :)

O rugsėjo 9 d. vestuvės buvo pačios fantastiškiausios :)! Norėtume pakartot. Tik ne organizavimą, o šventimą :) Gaila, mūsų liudininkė Edita sakė nebeorganizuotų, nors jai pavyko tobulai :) Reiks liudininko Romo paprašyt :) Nuoširdžiai - labai norėčiau. Tik sako, kad kelis kartus tie patys dalykai nevyksta. Deja, tai tiesa!

Ačiū, mano mylimas žmogeli, kad esi!