Ačiū, Evelina, už dar vieną knygą! Perskaičiau Ami McKey "Gimdymo namai". Tai viena iš lengviau besiskaitančių knygų, nors pats turinys įtemptas ir gan realus. Skaitant širdis spurda... Labai įdomu, kad joje pateikiami seni skelbimai, dienoraščio ištraukos, laikraščio straipsniai. Taip parodoma to meto reali situacija.
O atskleistas gyvenimas tikrai kelia šiurpą. Vis pagalvodavau, kad tikriausiai ir šiandien rastume ne vieną tose pateiktose situacijose. Čia mažai meilės, daugiau įsipareigojimų, susijusių su buitimi ir net su intymumu vyro ir moters gyvenime.
Susimąstyti privertė pamąstymai apie abortus. Per pasakojimus, parodytas kaip ir įprastas abortų šalininkų požiūris. Pasak autorės, moteris turi teisę nuspręsti, ar ji gali priimti naują gyvybę. Taip, aš tikrai esu prieš abortą, kaip faktą. Tačiau nors ir galiu būti pasmerkta, bet kuo toliau, tuo labiau matau, kad kiekviena situacija yra skirtinga ir nėra taip viskas paprasta, kaip lengva yra pasmerkti. Knygoje nupieštos tokios baisios situacijos, kad pagalvojus apie tai realiai, supranti, jog gyvenimas yra žymiai daugiau, nei turėti tam tikras nepajudinamas nuostatas ar principus... Vis tik lieka klausimas: ar mes moterys turime teisę spręsti ką daryti su savo kūnais (turiu omeny abortus)? Bet kokiu atveju nedrįstu smerkti!..
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
labai panasiai mastau, ta prasme, kad negalime vertinti, kodel taip pasielge moteris. Tikiu, kad ne Dievas tokio zmogaus nepasmerkia, greiciau jis pats save pasmerkia...As kai isgirdau per telika apie negimusio kudikio teises, tai truputi sukrete. Na, gerai, tarkime jis turi teise i gyvenima. Bet koks tai gyvenimas, jei taves netroksta, murkdo rukaluose ir alkoholyje, keikia ir taip visus devynis menesius. O po to tavim atsikrato kaip siuksle...man nuo tokiu minciu tai tikrai siurpas perejo...
AtsakytiPanaikintidziaugiuosi, kad asmeniskai man gyvybe yra ne tik dovana, bet Dievo dovanojamas ir palaiminamas kurinys zmogui. Visus devynis nestumo menesius isgyvenau sia nenusakoma dieviskaja paslapti nesuvokiama iki galo...
Seniai noriu perskaityti šią knygą, gal kada bus proga:)
AtsakytiPanaikintio aš, baigusi tą knygą, užsigalvojau apskritai apie moters kelią. pagrindinė veikėja - tokia drąsi moteris, nebijanti pasukti savo keliu...
AtsakytiPanaikintikitą kartą aš tau Matą Hari paskolinsiu :))
Kaip įdomu, kad skirtingus dalykus mums kalba ta pati knyga. Mane labiausiai sužavėjo pagrindinės veikėjos iškovota teisė moterims gimdyti taip ir ten, kur joms geriausia. Iškovota - ne tas žodis. Neatiduoti gimdymo į mechanizuotos, beveidės medicinos rankas...
AtsakytiPanaikinti