Sėkmė ir pastangos

Pagaliau grįžau namo ir šiek tiek sustojau! Gera tai padaryti. Man patinka ramesnis gyvenimas. Gal dėl to, kad eilę metų jis toks aktyvus?..

Vakar su Serioginu diskutavom, ar santykiuose gali būti sėkmė? Ar tiesa, kai sakoma, kad su antra puse man pasisekė? Juk sėkmė, tai daugiau tai, kas tiesiog įvyksta. Santykiuose reikia daug pastangų, o ne savaiminės eigos.
Sutinku su tuo, kad vieni esame asmenybiškai stipresni, kiti silpnesni, bet niekas nepaneigs, kad darbuotis santykiuose reikia visiems. Darbas, visų pirma, su savim, ir, aišku, neišvengiamai su kitais taip pat.
Tai ar būna savaiminių sėkmės apraiškų santykiuose? Kai matom laimingą, tikrai vienas kitą mylinčią porą, manome, jog jiems tiesiog pasisekė?..

Ir dar, ar vienas asmuo poroje gali padaryti kažką santykiuose, jei neprisideda kitas? Manau, kad gali! Aišku, čia reikalingas atsižadėjimas, pasiaukojimas ir tikrai stipri motyvacija iš meilės. Juk motyvacija plauktų nenatūraliu būdų (natūralus būtų pvz., iš kito žmogaus rodomos meilės), bet atvirškčiai. Pradedant mąstyti apie vieną pusę, galima daug ką padaryti, kas nuo tos pusės priklauso. Tik sprendimai lieka kito žmogaus atsakomybėje.
Nežinau, ar man pavyktų gyventi taip! Jei nebūtų tarp mūsų stirpaus abipusio ėjimo gilumo link, lengva greit nebetikėti, nusivilti, palūžti...