Kartais per daug sunku viską įvertinti ir matyti dalykus teisingai. Taip susikoncentruoju į save, kad nereikšmingi dalykai užstoja visą kitą. Egoizmas, išdidumas, savimeilė taip aptemdo!.. O kaip norėčiau turėt Kristaus nuolankią širdį!
Kartais atrodo, kad tai, kas jau pastatyta, ima ir akimirksniu sugriūna. Nors išties juk taip nėra! Nesėkmės arba konflikto metu būna labai blogai, bet po to vis tiek nenustoji siekti, nenustoji būti artimas (jei žmogus tikrai buvo artimas). Atleidi sau, ar kitam ir eini toliau...
Dažnai pamąstau, kas būtų, jei Sergėjus nebūtų toks ypatingas, koks yra? Ar mūsų santykiai galėtų būti tokie, kokie yra dabar?..
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą