Mintys tragedijos akivaizdoj...

Grįžom išsekinti to baisaus fakto, kad taip trapi gyvybė! Toje baisioje tragedijoje žuvo trys Sergėjaus draugai su trimis vaikais.

Štai mintys po visų šių išgyvenimų...
Mes visi ignoruojame mirtį iki tol, kol ji nepasibeldžia arti arti... Tai tikriausiai Dievo įdėtas amžinybės troškimas.

Nėra nieko baisiau, nei būti šalia žmonių be vilties...

Mirties akivaizdoje pradedi labiau branginti šalia esančius. Tik gaila, kad tai taip greitai pasimiršta!

Kai įvyksta baisūs dalykai, jautiesi nieko nesuvokiantis. Išties nieko neįmanoma paaiškinti. Tai ne mums; ne mūsų protams!..

Labai noriu, svajoju sulaukt senatvės su Sergėjum :) Turėt vaikų, matyti anūkus... Bet taip pat bijau to, kas dar yra paruošta iškęsti...
Pasirenku tikėti Dievo meile, JO rūpesčiu, JO teisingiausia valia!.. Sunku suvokti, Dieve, Tavo valią šioje situacijoje!

Gyvenimas tęsiasi!.. Visos reklamos tik ir skelbia apie tai. Mirtis, kaip tokia, net neegzistuoja. Niekas nesustoja, nežiūrint į visiškai šalia esančią mirtį...