Laisvės tema niekada neprarado ir nepraras savo svarbos. Šis žodis naudojamas reklamose, santykiuose ir kt.įvairiuose dalykuose.
Kas ji tokia? Ir kaip mes ją suprantame? Ar laisvė reiškia, kad mes darome ką norime?
Krikščionišku požiūriu laisvė ir išgelbėjimas tapatūs dalykai. Biblijoj, graikų k. ryškūs trys išgelbėjimo reikšmės: praeitis - jau Kristus išgelbėjo mus, dabartis - kiekvieną dieną gelbsti ir ateitis - išgelbės galutinai. Gera tai žinot, nes lietuvių kalboje naudojamas tik vienas žodis, kuris neatspindi šių reikšmių.
Kame slypi žmogiškoji laisvė?
1. Gyvename be kaltės, kuri, dėl tam tikrų priežasčių, šiandienį žmogų nuolat slegia. Tik atleidimas ir atneša laisvę!
Krikščionybė teigia, kad jau atleidimas yra (Jėzaus Kristaus auka ant kryžiaus), tik jį reikia priimti.
2. Kai turime jėgų atsispirti blogam / nuodėmei (nuodėmė apibūdinama, kaip Dievo tvarkos ardymas). Žmogiškais standartais nepasirinkti blogio praktiškai neįmanoma! Vėlgi krikščionybė siūlo Dievo pagalbą Kristuje. Čia kova procese. Jėzaus išgelbėjimas / pagalba kiekvienai dienai.
3. Kai nevaldo baimės:
- tapti savimi. Būti savimi, tai reiškia išsiskirti iš kitų. O buvimas kitokiu visada iššaukia įvairias kitų reakcijas;
- būti atviru. Susikoncentruojame ties savimi, manydami, kad mus įžeis, įskaudins ir pan. Baimė, jog atvirumu tapsime nuogi ir net prarasim save;
- permainų, kai svyruojame tarp stabilumo ir pasikeitimų.
Yra ir kitokių konkrečių baimių, kaip antai mirties, ligos ir kt. Taip pat neracionalios - vabalai, šliužai ir kt.
Vis tik baimė nėra savaime blogas dalykas. Problema tame, kad ji dažnai sukausto. Biblijoj daug tokių istorijų. Ten nuolatiniai raginimai nebijoti. Pasitikėjimas Dievu atskleidžiamas kaip esminė baimės sunaikinimo priemonė.
Vienintelė sveika baimė - pagarbi Dievo baimė, kai supranti kas JIS ir koks JIS. Būtent ši pagarbi baimė ir nepalieka vietos kitoms baimėms.
Perfrazavau šio sekmadienio Dianos pamokslą
Kas ji tokia? Ir kaip mes ją suprantame? Ar laisvė reiškia, kad mes darome ką norime?
Krikščionišku požiūriu laisvė ir išgelbėjimas tapatūs dalykai. Biblijoj, graikų k. ryškūs trys išgelbėjimo reikšmės: praeitis - jau Kristus išgelbėjo mus, dabartis - kiekvieną dieną gelbsti ir ateitis - išgelbės galutinai. Gera tai žinot, nes lietuvių kalboje naudojamas tik vienas žodis, kuris neatspindi šių reikšmių.
Kame slypi žmogiškoji laisvė?
1. Gyvename be kaltės, kuri, dėl tam tikrų priežasčių, šiandienį žmogų nuolat slegia. Tik atleidimas ir atneša laisvę!
Krikščionybė teigia, kad jau atleidimas yra (Jėzaus Kristaus auka ant kryžiaus), tik jį reikia priimti.
2. Kai turime jėgų atsispirti blogam / nuodėmei (nuodėmė apibūdinama, kaip Dievo tvarkos ardymas). Žmogiškais standartais nepasirinkti blogio praktiškai neįmanoma! Vėlgi krikščionybė siūlo Dievo pagalbą Kristuje. Čia kova procese. Jėzaus išgelbėjimas / pagalba kiekvienai dienai.
3. Kai nevaldo baimės:
- tapti savimi. Būti savimi, tai reiškia išsiskirti iš kitų. O buvimas kitokiu visada iššaukia įvairias kitų reakcijas;
- būti atviru. Susikoncentruojame ties savimi, manydami, kad mus įžeis, įskaudins ir pan. Baimė, jog atvirumu tapsime nuogi ir net prarasim save;
- permainų, kai svyruojame tarp stabilumo ir pasikeitimų.
Yra ir kitokių konkrečių baimių, kaip antai mirties, ligos ir kt. Taip pat neracionalios - vabalai, šliužai ir kt.
Vis tik baimė nėra savaime blogas dalykas. Problema tame, kad ji dažnai sukausto. Biblijoj daug tokių istorijų. Ten nuolatiniai raginimai nebijoti. Pasitikėjimas Dievu atskleidžiamas kaip esminė baimės sunaikinimo priemonė.
Vienintelė sveika baimė - pagarbi Dievo baimė, kai supranti kas JIS ir koks JIS. Būtent ši pagarbi baimė ir nepalieka vietos kitoms baimėms.
Perfrazavau šio sekmadienio Dianos pamokslą
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą