Jei būnu namie anksčiau nei Sergėjus, tai langas visada būna užimtas :) Laukiu jo, žiūrėdama pro langą. Vakar irgi taip sulaukiau :) Jis išlipa iš mašinos ir rodo, kad pasitraukčiau, nežiūrėčiau. Kodėl? Nenorėjo, kad pamatyčiau siurprizo :) - padovanojo nuostabių rožių.
Kaip nuostabu be jokios priežasties susilaukti dėmesio! Tikriausiai nėra moters, kurios nepradžiugintų mylymojo gėlės. Esu pagerbta, mylima, palaiminta!.. MYLIU :)
Nors vakar buvo naktinis masinis šventimas Vilniuje, pasirinkom būti dviese. Labai branginu šį laikotarpį mūsų santykiuose. Vis dar (kodėl sakau "vis dar"? Nes sako, kad tai praeis :]) išgyvenam medaus skonį :)
Giliai esu įsitikinus, kad jausmus reikia kurstyti. Jie turi būti! Taip, kitokie... brandesi, gilesni, pastovesni...
Šis santykis man labai panašus į santykį su Dievu. Juk jausmai tai nedingsta! Pažįstant Viešpatį, prie JO tik artėji ir jausmai JAM bei atsidavimas tik stiprėja. Taip jaučiuosi ir santykyje su Sergėjum. Apleidi bendravimą ir buvimą kartu, jausmai šąla ir būti dėl kito nesinori...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą