Santykiai... kartais tai nesuvokiama
Du žmonės gali gyventi kaip svetimi... kiekviena diena santykyje gali būti tokia skirtinga...
Dar prieš Sergėjui atsirandant, mąstydavau apie santuoką - dviejų žmonių artimumą. Kokie jie turi būti abipusiai ir blaivūs vieno kito atžvilgiu! Sąmoningai stengtis eiti vienas link kito.
Arba kiek daug šeimų susvetėmėja santykių eigoje; kai tuo tarpu man logiškai mąstosi atvirkščiai, - kad kaip tik turėtų eiti gilyn ir suartėti. Egoizmas... ir tik patys nuo to kenčiame labiausiai!
Kaip gerai, kai minkšta širdis! Supyksti, atsileidi, atsiprašai ar atleidi ir gyveni toliau, bet ne svetimėdamas, o artėdamas.
Kofliktai gali mus sukietinti, bet per juos įmanoma stipriai suminkštėti :) Dvi skirtingos nuomonės gali išskirti; bet taip pat ir papildyti, nuspalvinti viena kitą. Kokia jėga yra bendrumas, vienybė!
Dažnai pamąstynėju, kaip gera ištikrųjų būti šalia kito žmogaus. Ne vien fiziškai, bet visapusiškai, visu savimi... Džiaugsminga, pilna, brangu, stipru, persmelkia... Dėkinga Dievui!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą