Stebint Jėzų Biblijoje (NT), matai, kad Jis tikrai buvo visiškai priešingas. Jo žvilgsnis, visų pirma, krypdavo ne į vertinimą "gerai / blogai", bet į žmogaus vidų, jo širdį: skausmą, ilgesį, pasimetimą... Būtent toks Jis būdavo su:
- raupsuotaisiais, kurie buvo nešvarūs ir pasmerkti;
- paleistuve, kuri buvo verta būti užmušta akmenimis;
- aklaisiais, kurie pasmerkti būti tokiais už nuodėmes;
- muitininku, kuris vagis ir nevertas pagarbos ir kt.pavyzdžiai.
Gerai, kai yra būtent toks pavyzdys! Kad yra būtent toks Dievas - priimantis ir, pirmiausiai, gydantis, o po to taikantis tiesiai į širdį... Taip norisi šio pavyzdžio apraiškų savo kasdienybėje; savyje pačioje: visų pirma, matyti žmogų, jo širdį, o ne taisyklę...
"Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto." Iš Biblijos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą