Užgniaužia kvapą, kai pagauni momentą, kai dukra stipriai keičiasi. Lengva pačio proceso ir nepastebėti. Bet tai tokios svarbios ir neįkainojamos akimirkos! Tai taip didinga ir stebuklinga!
Dar labai faina, kai pamatai, kad vaikas žino daugiau, nei manai. Sakau, nunešk šiukšlę į šiukšlinę. Ir ką?! Ji ima ir neša, nors niekada specialiai jai to nerodžiau!
Mūsų mergaitė labai švelni ir atsargi! Turime progos bendrauti su bendraamžiais, tad stebiu skirtumus. Ji niekada nekiša kitam žaislo į veidą, nelipa ant galvos, o apeina atstumą... Tačiau, jei nori kas nors ką nors atimti, tai ji kovoja, dar ir pasimuša :)
Labai atsirenka žmones. Matau, kad jai reikia tiesiog priprasti ir tada ji gali jaustis saugi.
Šį mėnesį Darja pradėjo vaikščioti! Pradžioje išdrįsdavo žingsniuoti tik tam tikrus atstumus. Juokingiausia, kai vieną dieną ji atėjo iš virtuvės į miegamąjį, bet po to vėl nuropojo (ne nuėjo, o nuropojo!) į virtuvę, kad pakartot atėjimą :) Dabar jau vaikšto drąsiai, nors dažnai pasirenka senąjį susisiekimo būdą.
Žavimės pirmaisiais labai aiškiais NE. Taip pat labai ryškūs reikalavimai. Jei ko nori, gestikuliuos ir rėks visokiais garsais :)
Vis daugiau taria aiškių garsų. Iki šiol kalbėjo, kaip aš vadinu, prancūziškai :): budžiua, buteri buteri ir pan. Dabar jau išgirstu žodžių pirmuosius skiemenis.
Neseniai pradėjo sakyti papa(iš rus.k.tėtis). Vis daugiau įvardina gyvūnėlius (kai ką garsais,kai ką gestais), tiesa savaip, bet suprantamai. Štai naujausi iš jų: avytė, kalakutas, žuvis; taip pat parodo, kaip pučia vėjas, verksmas.
Žaidžiant prioritetas atitenka knygučių peržiūrai. Tai darome kartu ir su Darjos pirščiuku baksnodamos įvardiname daiktus. Labai patinka knygutės su langeliais.
Jau pati nebegriauna, o stato bokštą! Ir dar parodo, kad didelis.
Labai faina, kai ką nors padaro, laukia, kad pagirtume.
Valgant supranta, kai sakai paskutinis šaukštelis. Tada nesipriešindama dar jį suvalgo :)
Kai noriu ramiai pagaminti valgį, leidžiu dukrai iškraustyti apatinį virtuvinį stalčių, kuriame esu sudėjus puodus ir plastikinius indelius. Aišku, yra ir sąlyga, kad po to ji sudės viską atgal. Būtent tai ir įvyksta. Paprašius, ji sudeda atgal!
Savo žaislus susideda irgi pati (na, suprantama, su mano pagalba taip pat).
Po pietų visada stengiuosi leisti Darjai pabūti be pamperso. Tai keičiame daug kelnių ir bėgioju valydama balutes :) Bet džiugu, jog ji, rodydama tualeto ženklą, visada pasako, kad prisidarė! Paskutiniu metu ir puodą dar parodo. Komentuoju vis jai, kad daryti reikia ant puodo. Nors, atrodo supranta puodo paskirtį, bet kol kas ant jo nesėdi. Pyksta, kai pasodini, iš karto stojasi. Tad lauksime dienos, kai pati savo noru ant jo atsisės ;) O kaip suprantu, tai visai jau arti!
Štai keletas nuotraukų facebook'e
16 mėnesių!
žymės:
Kasdienybė,
Mūsų dukra,
Ženklų kalba
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Labai fainas įrašas ir nuotraukos :) Man irgi knygutes su langeliais būdavo topas :D
AtsakytiPanaikintiP.S. Galės vėliau mokytis prancūziškai Darja, jau bus turėjus "patirties" :))
Ačiū, Rasa! :)
AtsakytiPanaikinti