Mūsų mažytė nuo pat gimimo akimirkos labai rami. Tai toks palaiminimas! Suerzinu tik vienu atveju, kai dar kartais nepavyksta taisyklingai paduoti krūtį. Tai ji be galo greit supyksta ir skardžiai rėkia :) Su charakteriu :)
Kai ligoninėj dar buvom, tai su keturiais mažyliais (palatoje buvom keturiese) nebūdavo ramybės. Vienas pradeda, kiti solidarizuojasi :) Mūsiškė tai labai retai verkia (jau minėjau pagrindinę priežastį). Bet kai jau verkia, tai palyginus su mūsų buvusiais kolegom, tai taip garsiai. Ar nebus tik dainininkė :)?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą