Sustojau :)

Šią savaitę galėčiau pavadinti bėgimu. Sustojau viską apmąstyti, įvertinti...

Nuo intensyvumo esu ir pavargus, ir pakylėta. Kai esi pavargęs, šiek tiek keistai jautiesi bei kartais elgiesi. Dažnai nuovargis iššaukia manyje dažnai nepagrįstą susierzinimą. Tačiau šiandien jaučiuosi dvasiškai atsinaujinusi. Po Edith apmokymų atnaujinau supratimą apie Dievą: kas JIS? kodėl Jėzus? kaip tai įtakoja mano ir aplink mane esančių gyvenimus?.. Ech, toks jausmas, kai pasisotini ir esi laimingas!

Ta krikščioniška tiesa, kad esame beviltiški žmonės ir, jog be Kristaus išlaisvinimo einame į niekur, skamba išties keistai :), - apie ką mes ir dalinomės diskutuodami. Iki galo kaip ir negali suvokti to - JĖZUS mirė prisiimdamas žmonijos nusisukimo nuo Kūrėjo pasekmes. Kai įsigilini ir suvoki tą didingą auką, esi sujaudintas ir negali tylėti... Kaip ten Biblijoj rašo, jei tylėsim, akmenys ims šaukt (Luko 19, 43).
Gera tai kas kart vis iš naujo atnaujinti, nuvalyti dulkes, kad iš naujo galėtum gyventi tuo, kas laikoma mano centru...