Kažkaip jaučiu, kad per dažnai naudoju savo bendravime perspėjimus dukrai. Vis bandau jai sakyti, kad užsigausi, pargriūsi, nukrisi... Juk tai mano nepasitikėjimas! O ir normalu, ar ne? Sunku pasitikėti, kai vaikas dar nemokėdamas vaikščioti, bando atlikti ne pagal jėgas tam tikrus veiksmus. Gero norėdama lyg ir stengiuosi užbėgti bėdai ar mažai bėdeliai už akių. Čia ir pagaunu save, kad reikia ir vėl to balanso! Sunku susilaikyti nuo to "Atsargiai!".
Kaip elgiatės jūs? "Nematote" ir susilaikote nuo "atsargiai!"? Leidžiate elgtis rizikingai savo vaikams?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
ne apie rizikas, bet apie 'nurodymus'. buvom svečiuose neseniai, po to tik susigriebiau, kad bendravimas su vaikais apsiribojo komandomis: atsargiai, nerėk, kalbėk tyliau, pasilenk kai valgai, netrupink, nelipk, nešokinėk, atsargiau ir t.t.t....
AtsakytiPanaikintiIr vėl aš įkišiu savo, kaip psichologijos studentės trigrašį :))(grynai teorinį). Tai va, remiantis kai kuriais garsiais autoriais (Bandura), iš pradžių vaikui būtinai reikia suaugusiųjų priežiūros, kitaip nuolat patektų į pavojingas situacijas (nes maži vaikai nesugeba realiai įvertinti savo gebėjimų, potencialiai pavojingų veiksmų ir pan. Na, čia kaip ir suprantama). Tad suaugusiųjų priežiūra padeda mažiems vaikams išgyventi šitą ankstyvąjį periodą, tol, kol jie įgyja pakankamai žinių apie tai, ką gali daryti, ir tai, kad skirtingoms situacijoms reikia skirtingų įgūdžių. Paskui jau vaikas po truputį pradeda pats save "prižiūrėti" :) Na, nieko čia naujo ir neparašiau...
AtsakytiPanaikintiO šiaip aš manau, kad svarbiausia kažkaip atskirti, kada tikrai vaikui kyla pavojus, o kada visai nieko baisaus nenutiktų. Kažkaip reikia tą viduriuką atrasti, bet tai turbūt ir yra sudėtingiausia :)
Sėkmės! :)
P.S. O kas dėl nurodymų (vėl tik teoriškai), tai sakoma, kad jei eini į svečius ir, tarkim, nenori, kad vaikas pertraukinėtų ir pan., reikia pasirūpinti, kad jis ten turėtų veiklos (pvz., duoti piešti), nesąmonė būtų tikėtis, kad šiaip ramiai sedės ir klausys, ką šneka suaugusieji. Juk reikia jam dėmesio :) Jei jau veikos jam nėra, tada nereikia pykti, kai įsiterpinėja ir t.t.