Misijinė kelionė Orenburge Nr. 3

Dalis Nr. 2

20050807

sveiki brangieji! Štai ir vėl turiu galimybę su jumis pasidalinti savo išgyvenimais, kurių man tikrai netrūksta:) Viešpats yra nuostabus savo veikimu. Dėkingumas JAM sujautrėjęs. Esu dėkinga už kiekvieną smulkmeną: ką turiu, už valgį, ko nepamiršau pasiimti ir pan.:) Atrodo, kad šiuo metu esu mokoma už viską dėkoti, visame džiaugtis, nes turiu suvokimą, kad viskas ateina iš JO rankos, JO malonės.

Taigi, vakar turėjau laisvą dieną. Ilsėjausi:) Tai buvo mano pirmoji diena per visa tą buvimą čia pabūti ramybėj, paskaityti. Dėkoju Viešpačiui už tai!

Užvakar naktį grįžom iš stovyklos, kuri vyko labai gražioje vietoje netoli Baškirijos. Ten gyvenome palapinių miestelyje. Dalyvavo 60 jaunų žmonių. Man labai patiko. Dievas naudojo mano silpnumą:) Tiesiog negalėjau atsistebėti visu tuo, ką JIS darė.
Dar važiuojant į stovyklą, pamačiau rusiškas gudrybes :) Orenburgo srity visi važiuoja prisisegę diržus. Tik pasiekėm Beškiriją, man sako, atsisek diržą, nes čia sustabdys, jei pamatys prisisegus. Iš karto matys, kad esi užsienietis :) Tai jiems kabliukas :)))

Vadinamoje Master klasėje vedžiau paskaitą apie savo tarnystę Lietuvoje. Aišku, kalbėti rusiškai buvo tikrai nelengva. Atėjo 10 jaunuolių, kurie su dideliu susidomėjimu manęs klausėsi ir padėjo sudėlioti žodžius:) Labai įdomu tai, kad 5 iš jų svajoja savo koledže organizuoti LKSB grupes! Ir prašo, kad aš atvažiuočiau į Orenburgą ir jiems padėčiau:)

Taip pat vadovavau vienai grupelei (8 merginoms).

Sekančią dieną bendrame susirinkime kalbėjau apie Evangeliją - tilto iliustracija. irgi tik iš Viešpaties malonės kažką pasakiau suprantamo. Juokingiausia, kad manęs paprašo ir aš sutinku, nors savo viduje tikrai žinau, jog tik iš JO malonės:) Bet viskas tikrai taip ir buvo:)

Labai su visais susidraugavau. Paskutinę dieną buvo laiškelių diena. Ir spėkit, kas daugiausiai gavo laiškų? Nepatikėsit - aš:))) Tikrai visi labai mane pamilo ir, aišku, aš juos taip pat.

Dar groju su savo fleita nuostabioje jų šlovinimo grupėje. Džiaugiuos, kad galiu taip aktyviai čia pasitarnauti ir jūsų prisidėjimas prie to neveltui:) Būkit palaiminti!

Beje, šioje stovykloje įtikėjo 7 žmonės! Su viena iš jų, prieš dedant šį žingsnį, Viešpats davė galimybe pakalbėti man. Tai mergina Lydija. Nuostabu būti ta paskutine grandim žmogaus pasirinkime:)

Taigi, jau turiu nemažai kontaktų, su kuriais planuoju ir toliau palaikyti bei gilinti ryšį.

Šiandien susirinkime sakysiu savo liudijimą. Prašau, melskitės, kad dar spėsit perskaityti mano laiškutį:)

Dar vienas įdomus nuotykis:) Stovyklavietėje, susitikau vieną darbuotoją lietuvę. Ji jau 15 metų čia gyvena. Ir tas sutikimas buvo tikrai jai labai svarbus. Mes "bandėme" kalbėti lietuviškai. Iš pradžių man buvo taip keista, kad nebegalėjau pasakyti nei vieno žodžio lietuviškai! Kažkaip ta aplinka man asocijuojasi tik su rusu k.:))) Visi juokėsi - sako, Dalia jau užmiršo savo kalbą:))) Bet paskui atsistatė :).

Šią savaitę dirbsiu Kontaktmisijos ofise. o nuo 11 d. vėl stovykla.

Melskitės prašau, kad Viešpats kalbėtų man apie mano ateiti, kuri man labai rūpi:) Atrodo, kad tai ką dabar jau išgyvenu, ir jei pagal tai galima kažką spręsti, tai Dievas tikrai mane laimina. Žmonės mane myli, man čia patinka ir pan. Tik daug klausimų susijusius su - kada išvažiuot? Jaučiu vis tik, kad JIS mane kviečia:)...

Mano namiškiai - Peter ir Olga Vogel - labai manim rūpinasi. Jaučiuosi gerai. Nieko netrūksta.

Toks trumpas laikas čia, bet atrodo, kad jau nežinau kiek laiko jūsų nemačiau, nekalbėjau... Tiek daug visko...

Tik iš Jo malonės ir jūsų visų palaikymo maldose, finansuose...

Būkit palaiminti JO artumu!

Labai jūsų ilgiuosi!

Bus tęsinys...

Tarp kitko, dar ir šiandien palaikau gan artimus ryšius bent su keliais iš tų žmonių! Viena iš tų merginų Lydija (apie rašiau dienoraštyje) šiuo metu gyvena Vokietijoj ir mes palaikome ryšį internetu.
Galvoju, vis tik, kokie rusai ištikimi ir prieraišūs :)