Tamsos baimė

Vaikystėje labai bijojau tamsos. Net nežinau kodėl. Kaip ir nepamenu to priežasties.

Iš muzikos mokyklos turėjau grįžti viena. Dažnai tai būdavo tamsoje. Eidavau susikausčiusi ir tikėdamasi baisiausio (netgi nežinau, ko konkrečiai). Mes gyvenome penktame aukšte ir laiptinėje kartais nebūdavo šviesos. Tai aš giliai giliai įkvėpdavau oro ir kiek kojos nešdavo bėgdavau iki namų durų :)

Įdomu pastebėti, kad ir dabar išgyvenu tą baimę. Atrodo, kad galiu sąmoningai valdyti ir mintis nukreipti kitur, tačiau vis tik tai pasireiškia.

Būtų įdomu panagrinėti iš kur tai kyla.