Įspūdžiai iš Lenkijos

Na, ir paskutiniai, jau galima sakyti seniausiai patirti įspūdžiai :) Čia papasakosiu apie kelionę, o apie konferencijos turinį vėliau.

Visą kelią iš Vilniaus iki Wislos-Jewornik vairavo Serioginas. Beveik 13 val. kelio su trumpais keliais sustojimais. Kelionė buvo be nuotykių ir labai tiesi, be pasiklydimų :) Nes kas važiavę Lenkijos keliais, žino, kad orientacija ten būtina :)

Išsimiegoję ir pavalgę, kitą dieną nusprendėm aplankyti Aušvicą. Tik išvažiavus, Serioginas pamatė, kad nepasikrauna generatorius. Mes net nebuvom nuvažiavę kelių kilometrų ir autoservisas buvo už kelių šimtų metrų! Nuvykę ten išsiaiškinome, kad sudegė generatorius.

Į Aušvicą nebe nuvažiavom, tačiau džiaugiamės, daugumos galvoje besisukančiu įvardinumu - geras "ATSITIKTINUMAS". Tačiau, netikiu atsitiktinumais! Viskas pačiu laiku ir tinkamoje vietoje! Įsivaizduokit, važiavom visą dieną ir viskas buvo gerai. Ji sugedo tada, kai turėjom pakankamai laiko, kad sutaisyti mašiną ir normaliai grįžti namo. Dar vienas įdomus faktas - tas kraštas evangelinis! Tai buvom visiškai patikimose rankose! Pasirodo, kad namų duris galima laikyti atrakintas ir jokio pavojaus. Šiais laikais tokie faktai skamba, kaip iš kosmoso :)

Daug vaikščiojom po fantastiškai gražias kalnuotas vietoves. Aš juokavau, kad prisivaikščiojome visiems metams.

Kaip ir kiekvienais metais jau susiklosčiusi tradicija, trečiadieniais turime pusdienį, kad galėtume nuveikti kažką didesnio. Šį kartą kopėme į kalną. Ai, aš tai neturiu tiek jėgų, kad galėčiau save įveikti. Ir man dažnai stresą atnešą stipresnieji, kurie dažnai elgiasi pagal savo jėgas. O kai atlieki kažką fiziško komandoje, negerai atsilikti. Ėjom ėjom ir man pritrūkus jėgų, kartu su Serioginu grįžom atgal. Ačiū jam už priėmimą manęs tokios, kokia esu!

Grįžinėjant pro slidinėjimo trasą, Serioginas sako, kaip noriu paslidinėt. Taigi, nuėjom, išsinuomojom slides ir, pasilikusi stebėtojo pozicijoje laukiau vaizdelių :) Sergėjus pirmą kartą išbandė šį procesą! Laukiu laukiu, kaip nėra mano meilės, taip nėra :) Tik girdžiu lenkiškai per mikrofoną: "Sergėjau, trasoje reikia ne gulėti, o slidinėti" :)) Po kiek laiko, žiūriu iš po kalno horizonto išnyra mylimas. Sunkiai dėlioja slidininko dideliais batais apmautas kojas. Po viena pažasčia laiko slides, po kita - lazdeles. Kvatojausi visu balsu. Šalia esantys stebėjo šį vaizdelį ir irgi nesusilaikė nenusišypsodami.

Nors apskritai konferencijos stipriai išsekina, tačiau tai viena iš konferencijų, kai atrandi balansą. Nuostabu tai ir man be galo svarbu, kad mes kartu su Serioginu galim ten būti. Tada esu visiškai atsipalaidavus ir galiu džiaugtis gyvenimu!

Nuotraukos