Dėl tam tikrų priežasčių, vis tik mūsų santykiai atšalo ir bendravimas tapo itin retas. Galiu įvardint dvi tokias aiškias priežastis, kodėl viskas būtent taip! Nors daug kas gal pasakytų, kad tai ne pasiteisinimas...
Įtikėjus į Kristų, labai pasikeitė gyvenimo būdas ir tas, kas anksčiau mus stipriai siejo, neteko prasmės. Ir po mano pasikeitusio gyvenimo, visiškai ne už ilgo mirė mama - tas stiprus siejamasis ryšys. Ir jaučiau baimę, kad tokia, kokia šiuo metu esu, būsiu nepriimta! Išankstinės baimės, nuostatos labai užkerta kelią santykiams.
Taigi tie susitikimai buvo labai reti, nors iš vyresnių seserų iniciatyvos niekada netrūko. Na, o kai ištekėjau, tai jaučiuosi "normalesnės" ir galinti vėl saugiai grįžti prie užmirštų giminių. Tad šeštadienį susitikau su, gal dvejus metus nematyta, vyriausia sese Irena, jos vyru Virgiu ir dukterėčia Aušra (kurie buvo mūsų vestuvėse) bei su teta Irena (mamos sese) ir pussesere Aiste, kurių nemačiau gal nuo mamos laidotuvių (10 metų)!
Dėl to džiaugiuosi, kad grįžta ryšiai ir aš pati turiu mažiau baimių ir didesnį saugumą būti tokia, kokias esu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą