Vakar Serioginas nusivedė į koncertą filharmonijoje. Ten Petras Geniušas atliko mėgstamiausius kūrinius. Kai klausai tokios muzikos, iš pradžių keli klausimą, kaip tai buvo įmanoma sukurti, po to - kaip tai įmanoma atlikti! Kažkas nerealaus!Pamenu, kai universitete reikėdavo zubrinti :) Bent pusę metų dirbdavome ties trejais kūriniais. O čia tiek daug sukišta į galvą ir taip jausmingai pateikta! Fantastika!
Daug kilo minčių, stebint pianistą ir publiką. Kaip mes vis tik įdomiai sukurti! Mums reikia grožio. Mes norime prisiliesti prie jo... Sėdime ir klausomės vieno žmogaus, kuris atneša sąlytį su muzikos grožiu. Tai jo gyvenimas!
O geriausia buvo, kai koncerto pabaigoje visi nepaliaujamai plojo, tikėdamiesi P.Geniušo pakartojimo. Plojimai gan ilgai nenustojo griausti. O jis ateina, nusilenkia ir išeina. Publika nepasiduoda :) Ir jis gal kokį ketvirtą kartą išeidamas, žinot ką padarė? :))) O gi nusilenkinėdamas, demonstratyviai uždarė fortepijono dangtį :) Kaip juokingai! Lyg sakytų, gal jau jūs varykit iš čia, aš tikrai negrosiu :)))))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą