Ech, faina diena vakar buvo! Namo grįžom 20.30h. :)
Sudalyvavome jungtiniame keturių evangeliškų bažnyčių susirinkime. "Štai kaip gera ir kaip malonu, kur žmonės gyvena vienybėje!" Ps 133, 1 Kartu giedojome, meldėmės, bendravome.
Pamokslo tema buvo apie ramybę. Išsakyta daug gerų minčių. Kaip antai, kad ramybės žemėje nebus niekada, bet mes ją turime viduje! Būtent tą ramybę, kurią suteikia ir išlaiko Kristus.
Po to nuvažiavome pas vieną bažnyčios porą į svečius. Šventėme mūsų pastorių 29 metų jungtuvių jubiliejų! Dalinomės apie jau besibaigiančius metus: kuo gyvenome, apie ką svajojame.
Buvo smagu!
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
…Ramybės žemėje nebus niekada, bet mes ją turime viduje!
AtsakytiPanaikintiTai kodėl tada širdį taip skauda? Argi čia ramybė? Adventas būtent ir kalba, kad taip bus ne visada, kad ramybė ateis, Dievas ateis mus išgelbėti.
1 Pradžiugs dykuma ir tyrlaukiai,
krykštaus pražysdama dykvietė.
Kaip lelija 2 jinai žydėte sužydės
ir džiūgaute džiūgaus laiminga.
(Iz 35,1-2 - iš šiandienai skirtų skaitinių)
Maranata! Ateik, Viešpatie Jėzau!
Jo, labai faina dėl to! Dažnai neišlaukau tos ramybės :) Bet gera turėt viltį, kad ji visiškai ateis ir nebepranyks ;)
AtsakytiPanaikinti