Dukros vokiečių kalbos barjeras

Mūsų dukra beveik du mėnesius intensyviai klausosi vokiečių kalbos darželyje. Į darželį eina noriai, nors ten jaučiasi kol kas ne savimi. Būna rami, tyli, nors kai kviečia į bendrą veiklą (dainuoti ar piešti), mielai prisijungia. Bet kalbos barjeras daro savo! Daša labai plepi,visada linksma ir norinti bendrauti. Tad nemenkas iššūkis būti tarp kitakalbių. Neseniai pas mus svečiavosi mūsų lietuviai draugai, kurie šiuo metu gyvena Briuselyje. Jų dvi mergaitės (4m. ir 7m.) taip nuostabiai bendravo su Darka. Kaip ir spėjau, po išsiskyrimo, mergina klausia ir klausia: "Kada Saulė ir Akvilė atvažiuos?" :)))
Aš per daug nepergyvenu, nes, kaip minėjau, ji į darželį eina noriai. Stebiu, žaviuosi ir mokausi iš jos to paprastumo ir natūralaus esamos situacijos priėmimo. Sunku, bet tai nestapdo eiti į priekį. Mes suaugę linkę daug ką išpūsti, nuolat stresuoti, o vaikai jie gyvena šia diena ir viską iš jos noriai pasiima, neprojektuodami į ateitį.
Labai jau laukiu Darkos kalbos persilaužimo. Žinau, jog tai atvers naujas galimybes ir draugystes. Matau, kaip ji "geria" tą naują kalbą. Nuolat klausia, kas ką sako. Žiūrėdama filmukus vis mane kamantinėja, ką čia pasakė? ir t.t. "Mama, kaip vokiškai kiškis? O meška?.." "Nežnai? Tai pažiūrėk į žodyną!" :))) Tad pasistūmėti reikia ir man :)