Super praktiška ir be galo naudinga seminarą klausiau mamų klube trečiadienį! Aišku, savaime suprantama, kad visi vaikai skirtingi, netgi toje pačioje šeimoje augę. Bet niekad nesusimąsčiau, kad tai, kelintas gimei, gali tiek daug įtakoti tavo gyvenimą. Sėdėdama klausiausi ir daug ką supratau, kodėl vienaip, ar kitaip elgiuosi aš, o dar vienaip Sergėjus :) Būtent todėl, kad Sergėjus pirmagimis, o aš vidurinioji!
Pasirodo, pirmagimiams nėra sudėtinga kovoti su gyvenimo sunkumais (jie jų per daug nebijo), nes patiria vaikystėj "nuvertimą nuo sosto". Tai juos užgrūdina. To pasekoje, jie daug iš savęs reikalauja, yra perfekcionistai, individualistai, konservatyvūs ir dažniausiai pesimistai. Įdomu, kad tyrimų duomenimis, daugiausia pirmagimiai perima šeimos tradicijas ir yra labai patikimi žmonės! Taip pat, tai asmenys, galintys pasiekti labai daug. Vėl gi tyrimų duomenimis, kosmonautai yra dauguma pirmagimiai, bet ir didžiausi nusikaltėliai taip pat!
Priešingai aš (nei Seriožka), vidurinioji, esu daugelyje sričių atsipalaidavusi :) Labai stipriai papildom vienas kitą! :) Vidurinieji vaikai yra orientuoti labiau į draugus, nei į šeimą, nes nori būti nepriklausomi. Bet susituokę, yra atsidavę partneriai. Žymiai mažiau iš savęs reikalauja, nes pirmieji vaikai jau nutiesę daugelyje sričių kelią ir jie gali labiau atsipalaiduoti. Vaikystėj linkę fantazuoti. Nuolat konkuruoja su vyresniu broliu, ar sese. Jei nepavyksta pasiekti tokių pačių rezultatų, jaučiasi nevisavertis. Tai gali peraugti į agresyvumą. Kad to neatsitiktų, tėvams reikėtų viduriniąją atžalą lyginti ne su vyresnėliu, o su jo paties pasiekimais. Pvz., tau nepavykdavo tai padaryti, matai, dabar pavyksta!
Jaunėliui svarbiausia pozicija! Jie turi sugebėjimą labai lengvai laimėti simpatijas, nes yra emociškai stabilesni. Matyt gauna daugiau meilės, dėmesio. Dažniausiai jų pozicija (trūksta disciplinos ir daug kas leidžiama) parengia kelią viską gauti lengvai, todėl vaikas tampa neatsakingas, nesavarankiškas, nerįžtingas, daug ko laukiantis iš kitų ir vėliau.
Tokiems vaikams dažnai trūksta priklausomybės jausmo, nes beveik viskas atitenka brolių ir seserų. Patartina bent kažką nupirkti, kas būtų tik jo!
Įdomu, kad jaunėliai turi stiprią empatiją! Čia tinka tas pasakymas, kad daug gavo, daug gali ir duoti :)
O vieninteliam vaikui didžiausias pavojus blogiausiai pasiruošti gyvenimui! Kadangi vaikas vienintelis, tai jam visi akmenys patraukiami nuo kojų. Beveik nesusitinka pavojų, kurie išugdo mus ir grūdina. Vaikas užauga nesavarankiškas, sunkiai adaptuojasi gyvenime, jaučiasi priklausomas nuo tėvų, egocentriškas (viskas man). Dažnai nusivilia, nes jaučiasi nevykėlis, arba yra manipuliatorius ir lipa per kitų galvas, galvodamas, kad yra pasaulio bamba. Blogai, kai nėra su kuo lygiuotis. Neretai vaikas pradeda konkuruoti su savo lyties tėvu - dukra su mama, o tėtis su sūnumi. Čia sprendimas rasti mažąjį draugą, kuriuo būtų galima rūpintis. Tada daugiau erdvės tobulėti, mokytis. Jei vienintelė atžala gavo pakankamai erdvės, nebuvo visą laiką "pririštas" prie mamos, tada sugeba labai puikiai bendrauti su vyresniais už save. Dažniausiai ir draugus renkasi žymiai vyresnius. Dėl to anksčiau subręsta.
P.s. visa seminaro medžiaga bus patalpinta mamų klubo svetainėje, tad čia tik mano atmintis ir tai, kas man aktualu.
Seminaro lektorius Ričardas Pagojus, paklaustas, ar visa tai, kaip klostosi vaikų tarpusavio santykiai ir jų požiūris į save, priklauso nuo tėvų? Jis atsakė, kad didžiąja dalimi taip! Oho, kaip nelengva, ar ne? Kokia didelė atsakomybė visiems paskirstyti tolygiai dėmesio - ir ne per daug, ir ne per mažai! Tad visa tai ne taisyklė, o natūraliausios sąlygos neapsižiūrėjimui. Reikia budrumo, kantrybės, įžvalgos, o svarbiausia sveikos meilės!
Dar kas įstrigo, tiksliau prisminiau iš universiteto paskaitų, kad 2 metų vaikas patiria krizę - atsiskyrimą nuo mamos. Suvokia, jog jis nėra mama, o atskiras asmuo. 5-6 metų vaikas krypsta į savo lyties tėvą ir formuoja savo vyriškumą/moteriškumą? O kas jei yra tik vienas iš tėvų, dažniausiai mama? Mergaitei lengviau tapti moterimi, o berniukui - problema. Jis tada gręžiasi atgal į mamą ir dažnai susikuria netaisyklingą savęs, kaip vyro suvokimą. Tokioj situacijoj būtų labai svarbu, berniuką nukreipti bendravimui su vyrensiu vyrų, kuris padėtų šioje amžiaus krizėje.
Kaip viskas įdomu!
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą