Jaučiuosi nešama

Įdomu, kad kūno silpnumas gali palaužti, arba, atvirkščiai, sustiprinti dvasią. Paskutiniu metu jaučiuosi šiek tiek palaužta ir dvasiškai. Dėl to, kai vakarais meldžiamės, tiksliau, kai meldžiasi Sergėjus, jaučiuosi lyg būčiau ant jo rankų ir mes taip stovėtume arti Dievo. Čia panašiai, kaip ta Morkaus istorija, kurioje kelių draugų atnešamas paralyžiuotas žmogus. Esu dėkinga Dievui, kad mes galime vienas kitą nešti :)