Štai keletas man įstrigusių minčių
"Džiaugsmas ir ramybė - nepagaunami palaiminimai. Laimė - žvalkvystė, iliuza. Tik ištieks ranką ją sugriebti - ir ji pranyks tarsi dūmas. Netinka siekti džiaugsmo ir ramybės, nes tai meilės išdava. Dievas suteikia džiaugsmą ir ramybę ne kai jų ieškome, bet kai su meile ieškome Jo ir kitų žmonių." (150 psl.)
Kadangi gyvename kitoje šalyje, buvo labai aktualus skyrius apie skirtingas kultūras. Autorius ragina keliauti ir pažinti kitokius gyvenimus, kurie moko mus į viską pažiūrėti kitaip. Moko išgirsti "kitos kultūros ausimis ir žvelgti į save kitos kultūros akimis" (190 psl.) Anot autoriaus, kita kultūra, kaip skirtingas, kitoks rūbas, už kurio slypi tam tikros žmonių širdys, kurios, tiesybė!, nesikeičia per amžius.
Kalbėdamas apie Bibliją, pažįmi užrašyto teksto, kaip tokio, reikšmę, kuris išsakytas autoriaus. Nepagarba ir iškraipymas skaityti autoriaus perteiktą turinį interpretuojant taip, kaip norisi! Sakyčiau, ne vien apie Bibliją galime kalbėti, bet apskritai, apie laiškus, kuriuos gauname ar išskytas kito žmogaus mintis.
Vardo reikšmė. 281 psl. šiek tiek paliečiama Masajų kultūra. Šioje kultūroje vardus žmonės pasisakydavo tik patiems artimiausiems, kuriais pasitikėjo (atrodo, kad tai išlikę iki šių dienų). Pats vardas atspindėdavo asmens tapatybę. Vardas - tai "aš". Beje, juk Biblijoje irgi vardai turi be galo didelę reikšmę. Žinau, kad hebrajai vaikams dėdavo vardus irgi atspindinčius jų charakterį, būdą. Kai kurie pavadindavo savo atžalas po kelių jų gyvenimo metų, kai pažindavo, koks tas žmogelis.
Aišku, mūsuose vardas taip nesureikšminamas. Bet niekas nepaneigs, kad labai malonu, kai Tavo vardą prisimena. Jautiesi ypatingai pagerbtas. Asmeniškai aš prisimenu naujo žmogaus vardą, kai pradedu su juo bendrauti ir jį pažinti. Tiesiog labai liečianti mintis ir pamąstymui, ką mums reiškia vardas ir viskas, kas su juo susiję.
Tokios knygos plečia protą ir širdį!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą