Kaip jau kažkada
esu rašiusi, mūsų gyvenimo žmonės (trupalaikiai, ar ilgalikiai) palieka pėdsakus mūmyse. Ypač esi papurtomas, kai žinai, kad šiame gyvenime jau su juo nesusitiksi... Tada iškyla visi įmanomi prisiminimai. Ir su Tavim, Gvidai, jų buvo nemažai :) Pamenu, kai aktyviai dalyvavom Šiaulių Jėzuitų bažnyčios veikloje, šventėm šventes, keliavom dviračiais, skaitėm poeziją, augome dvasiškai rekolekcijose... Gaila, kad taip anksti išėjai! Tokie žmonės keičia. Liūdna...
Prisminsiu Tave, kaip intelektualų, santūrų, išmintingą, turintį humoro jausmą, empatišką žmogų. Net neabejoju, kad susitiksime pas Aukščiausiąjį!!! Dėkinga Viešpačiui už galimybę Tave pažinti!!!
Gvidas rašo apie
žmogas pašaukimą, kad
žmogus - sukurtas Dievui
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą