Abu filmai panašūs tuo, kad tai neįgalių, po avarijos paralyžiuotų vyrų, labai gyvos istorijos.
"Neliečiamieji" (2011 m.) pasakoja apie vyrą netuksį mylimos žmonos ir viso kūno. Valdo tik galvą. Filmas atskleidžia labai labai turtingo žmogaus bejėgiškumą. Jis turi visą reikiamą priežiūrą, žmones, kurie, jei galima taip pasakyti, techniškai rūpinasi juo. Akivaizdus egzistavimas, kuris žlugdo. Taigi, pamatęs gan įžūlų ir natūraliai, gyvai besielgiantį juodaodį, pakviečia jį dirbti, t.y. prižiūrėti save. Oi, kaip nerealiai gražu!!! Kiek realiai susidūriau, neįgaliesiems nepatinka, kai gailiesi jų. Jiems irgi svarbus gyvas santykis, o ne gailestis ir žmogaus priėmimas, kaip objekto. Būtent žmogaus priėmimas iššaukia draugystę, leidžia jį pažinti ir suteikti džiaugsmo, t.y. tikrą gyvenimą!
"Skafandras ir drugelis" (2007 m.) kita, gan skirtinga, bet panaši į prieš tai pasakotą savo likimu istoriją. Filmas apima linksmą herojaus gyvenimą ir po insulto, kai visiškai visas kūnas paralyžiuotas, valdoma tik viena akis. Naudami fizioterapeutės susikalbėjimui skirtą sukurtą metodą mirksniais, vyras parašo knygą, vėliau tapusią bestseleriu.
Autorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikinti