Na, po keturių buvimo mėnesių čia Vokietijoj, galiu pasigirti, kad pradėjau suprasti, ką žmonės man kalba :) Pati bandau kalbėti, bet labai labai mažai. Taip šabloniškai, iškaltai... Tiesa, mano mokymasis kalbos daugiau praktinis. Pastebėjau, kad greičiau prisimenu, jei to reikia praktikoje. Išvada, kad reikia daugiau praktikuotis.
Serioža pavaro jau normaliai. Susišneka, kur reikia!!! Pavyzdžiu jam jo proto :) Na, nieko, vis tiek einam į priekį.
O mūsų mažoji užvakar bepusryčiaudama pareiškė: "Mama, lecker". "Ką?", - sakau. Ji: "Mama, nu skanu!". Net išsižiojau!!! Atrodo, kad ji klauso klauso ir vieną dieną, kai dės kalbos :))
Vokiečių kalba
žymės:
Daugiakalbystė,
Patirtys,
Vokietija
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą