Daša persikraustė į savo kambarį!

Prieš gimstant dukrai, turėjau noro ją guldyti atskirai, šalia esančioje lovytėje. Tačiau po gimdymo man tap skaudėjo nugarą, kad negalėjau jos kilnoti. Tad Daša gan ilgai miegojo su mumis vienoje lovoje. Ir pasakysiu jums, kad tai vienas didžiausių malonumų mano gyvenime :) Kai ji ėmė augti, pradėjo spardytis. Nelabai išsimiegodavom kartu. Baigus žindyti, t.y. kai Darkai buvo 18 mėn., dukrą pripratinom miegoti šalia stovinčioje lovytėje su grotomis. Aišku, ji pas mus atslinkdavo per tarpą, bet ją vėl perkeldavau ir visi kartu vartydavomės tik rytais.
Atvykus į Vokietiją, atsirado galimybė dukrai miegoti suaugusųjų lovoje, bet mūsų kambaryje. Daša tai priėmė, kaip privilegiją :) Jos lova gi!!! Apstačiau kėdėmis ir apkaišiojau pagalvėmis, kad ji neiškristų ir ji sėkmingai ten miegodavo.
Išvažiavus mano sesei (po šventinio vizito), kuri miegojo atskirame kambarėlyje, Daša vis nueidavo prie tos lovos ir prisimindavo, kad čia miegojo Rasa. Serioža vis išreiškia, kad tas kambarys jam pats jaukiausias. Mat iki mums atvažiuojant, jis jame gyveno. Vyrui besidalinant savo jausmais, ėmiau ir labai spontaniškai, nieko rimto negalvodama, paklausiau Dašos: "Daš, gal norėtum, kad tai būtų Tavo kambarys? Galėtum čia miegoti." Serioža patvirtino mano pasiūlymą. Mūsų nuostabai, Darka taip teigiamai sureagavo, kad mes net pasimetėm. Galvojau, kad persigalvos, bet iki pat vakaro mažiukė man primindavo: "Mama, kada paklosi man lovą?" Tai ėmiau ir paklojau, kartu pernešėm visus rūbus į jos kamabry esančią spintą, žaislus ir t.t. Užrašėm ant durų, kad tai Dašos kambarys. Žodžiu, sureikšminau šį įvykį, džiaugdamasi ir sureikšmindama, kad Daša jau didelė ir jai jau trys metai :)
Man neįtikėtina, kad taip buvo lengva! Vis su Serioža pasikalbėdavom, kad vaikas viename kambaryje labai varžo ir įtempia. Nekalbu net apie seksualinį gyvenimą, kuris labai svarbus porai, bet be to, asmeniškai, nuolat budžiu, jei ji pasikrutina; stebiu ar nenusiklojo ir pan. Nėra normalaus poilsio.

Tad pirmąją savarankišką naktį savo kambaryje Darja išmiegojo visą naktį ir net ilgiau ryte, nei paprastai. Juokiausi, kad mes su Serioža negalėjom atsipalaiduoti. Aš nuolat eidavau tikrinti, o jis prabusdavo ir klausydavosi, ar viskas gerai :))) Vaikas auga ir tai graudina širdį! Taip gera, kai ji šalia; kai gali viską prakontroliuoti, stebėti... Bet iš kitos pusės, taip smagu, kai taip lengvai, sulaukus tinkamo momento, vaikas pats apsisprendžia būti savarankišku. Džiaugiamės!!!