Rūkas

Ntr.iš Wikipedijos

Kai dirbau LKSB Šiauliuose, su studentais snieningą žiemą ėjome čiaužyti nuo Salduvės piliakalnio. Kad nedaryti didelio lanko, ėjome tiesiai per užšąlųsį Tilžės ežerą. Tikriausiai niekada neužmiršiu to tvyrančio rūko, kai už pusės žingsnio nieko nematai, tik girdi, kad kažkas šalia. Tą kartą ėjimas pagal nuojautą neapgavo. Ėjome kryptingai ir pasiekėme tikslą. Nors diskusijų kilo, ar einame teisingai, nes ėjimas per rūką sulėtiną laiką :)

Čia mūsų gyvenamoje Vokietijos dalyje, pasirodo, rūkas vos ne kasdienybė. O jo įvairovė tiesiog pakerinti ir labai stebinanti! Būna rūkas, kad už pusės žingsnio nieko nematai, būna rūkas, kaip plėvelė virš galvos, būna keliaujantis rūkas - matai kaip slenka dengdamas matomumą, o rūkas kaip skraistė be galo mane žavi. Labai labai gražu!