A.Solženicyn. Viena Ivano Denisovičiaus diena

Sunkiai ir ilgai skaitėsi ši visai nestora A.Solženicyno knyga. Sunki, bet verta! Kiek daug situacijų, kurios priverčia susimąstyti ir įvertinti tai, ką šiandien turi! Ne vien įvertinti, bet ir būti dėkingai TAM, KURIS PARŪPINA...
Apsakyme pateiktos situacijos įtraukia ir vis skatina sustoti, kad geriau apmąstyti. Toks stiprus žmogiškumas ir aukštesne, ir žemesne prasme. Visos mano galvoje išlikę mintys geriau suprantamos kontekste, bet pabandysiu keliomis pasidalinti:

"Žmogui darai - daryk gerai, kvailiui darai - daryk dėl akių." Jei vertina, stenkis, jei reikalauja, kaip ožys, daryk, kaip reikalauja, - taip suprast :)

Kaliniui didžiausias priešas kitas kalinys! Čia parafrazuočiau - žmogui didžiausias priešas kitas žmogus.

Paprastos žemiškos akimirkos, kai dėl alkio ir nuovargio parodomas normalus kalinių pyktis, susierzinimas ir, kai gavę davinio normą ima ir visiems viską atleidžia :) Uch, kaip suprantama ir žmogiška. Aš kai sėdžiu prie stalo, net nesusimąstau, ar pykstu ant ko. Valgau sau ramiai! O reikėtų...

Dėkinga už tokius skaitinius!