Išlepinimas

Ne vieną asmenį girdėjau sakant, kad mes lepiname savo vaiką! Išgirdus tokį pasakymą, pirmiausia kyla apsikaltinimas ir begalės klausimų. Čia kaip iš to spektaklio "Apie ką kalba mamos?", vienoje scenoje taip taikliai parodo, kad būtent mamos visada žino, kaip reikia auklėti KITŲ vaikus :) Visiems aišku, kad lepinama; kur negerai pasielgta; kaip tas vaikas neklauso, nes tėvai nesugeba su juo susitvarkyti ir t.t. Mano galva, kiekvienas vaikas turėtų būti palepintas! Nekalbu apie klausimus, kaip ribų nustatymas ir disciplina. Man atrodo, kad yra begalės dalykų, kada vaikas turi teisę pasakyti NE ir nepaklūsti.

Iš griežtųjų tėvų girdžiu, kad vaikas tiesiog turi man paklusti ir tiek. Argi ne mes taip buvome auklėjami? Niekada nebūdavo atsiprašoma, kad ir kaip neteisingai vyresnieji pasielgė. Tu esi vaikas ir tavo nuomonė nieko nereiškia. Juk tai taip pažįstama! Bet ar teisinga? Atseit, koks pasididžiavimas, kad man vaikas visiškai paklūsta. O kokios to pasekmės ateity? Tupi tupi po šluota ir staiga paklusnusis gerasis vaikelis taip pasileidžia visur ir visiems...
Bet juk vaikas, kaip ir kiekvienas didelis žmogus, vertas visiškos pagarbos! vertas turėti savo žodį, savo nuomonę! galintis laisvai reikšti isteriją, nepasitenkinimą ir t.t. Aišku, klausimas, kaip mes su tuo elgiamės, ką aiškiname, galų gale, koks veidrodis esame mes???!!!
Kitas kraštutinumas, kai vaikams viskas leidžiama ir nebėra jokios pagarbos kitiems. Sakyčiau, ši problema daugiau aktuali būtent mūsų laikams.
Bet, Viešpatie (sąmoningai šaukiuosi!), kaip sunku rasti balansą tarp meilės ir ribų nustatymo!!! Širdis plyšta kai žinai, kad nuo Tavo, Dalia Babkova, daugelio sprendimų vaikas užaugs su tam tikru turiniu savo širdelėje, kuris įtakos visą jo gyvenimą. Tai viso gyvenimo kūrybiškumo ir išminties ieškojimas! Kuo toliau, tuo stipriau suprantu, kad NĖRA TEISINGŲ atsakymų! Yra racionalūs, mylintys, išmintingi sprendimai ir dažnai intuityvus bei greiti. Ir labai dažnai net nežinau, ar jie teisingi!!! Ieškau ieškau ieškau... Svarbiausia, kad kiti žino, kaip yra teisingiausia :))) - juokauju! O juk svarbiausia ne kiek kartų buvo paklūsta man, kaip mamai, o ar vaikutis užaugo laimingas, su savigarba, mokantis kurti santykius ir pan.

Jaučiu, kad net negaliu visko išsakyti, kas verda širdy. Reikia atskiros diskusijų temos :)