"Labas Dalye. Skaitau Eriksono raidos stadijas. Daug įdomių dalykų...pvz.
ANKSTYVOJI VAIKYSTĖ savarankiškumas – gėda ir abejonės (1-3m.). Vaikas mokosi pats pasirūpinti savimi: naudotis wc, valgyti, vaikščioti ir kalbėti. Jei sekasi – savarankiškumas, jei nuolat patiria nesėkmes ir yra baramas– gėda. Jei saugumo jausmas išsivystęs – atsiranda pasitikėjimas savimi, poreikis išreikšti save. Vaiko poreikį reikia tenkinti, priešingu atveju – atsiranda vaiko pasipriešinimas, kaprizai ir t.t., jei neįmanoma jo patenkinti – reikia vengti tokių poreikių (pergudraujant vaiką) patenkinimo.
Kaip tu manai, ar būtinai reikia tenkinti visus vaiko poreikius, kaip jis rašo ir, ar reikia gudrauti ir kuo stipriau vengti tų kaprizų???"
Na, šiame požiūryje labai daug tiesos! Dažnai su vaikais beprasmiška ginčytis ir tas vadinamas pergudravimas labai reikalingas. Paprasčiausiai, jie nesupranta priežasties ir pasekmės. Mes jiems aiškinam ir aiškinam, bet pvz., pykčio atvejais vaikai nieko nebegirdi. Tokiu atveju man atrodo išmintinga vengti tokių isterijas iššaukiančių situacijų. Kaip sakoma, kad su vaikais reikia elgtis, kad jie būtų visada laimingi, bet taip, kad viskas būtų pagal tėvus :) Vėl - išminties išminties, kūrybos kūrybos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą