Viena kryptimi

Neslėpsiu, jog tikinčiųjų tarpe (turiu omenyje daugiau protestantus evangelikus), verda diskusija tema: tikintis ir netikintis santuokoje. Tai gerai, ar blogai? Dauguma, toje pusėje savo kategoriškumu buvau ir aš, labai griežtai teigia, kad du žmonės einantys skirtinga kryptimi šioje tikėjimo sferoje neša sau tik nelaimes ir toks pasirinkimas yra tikrai blogas. Iš šono žmogui tie dalykai gali sukelti pasipiktinimą. Tačiau noriu giliau pasamprotauti šia tema ir pažvelgti iš abiejų pusių.

Kodėl toks griežtumas? Nuomonę gali turėti visi, - niekas nesiginčys. Ir jei ji tinkamai argumentuota, ji verta dėmesio. Taigi, taip teigdami, kad tikintis susituokęs su netikinčiu eina ne viena kryptimi, galvojame apie viską: požiūrius, pomėgius, bendrumą, šeimos tradicijas, vaikų auklėjimą... Juk jei mano gyvenimo centras Kristus, aš vadovaujuosi krikščioniškomis vertybėmis. Tai mano gyvenimo esmė. Tikrai norėsiu dalintis su tuo žmogumi viskuo, bet negalėsiu...

Taip pat Biblija teigia, kad vyras yra šeimos galva (jei žvelgtume į situaciją, kai mergina išteka už netikinčio vyro). Tai kaip aš galėsiu pasitikėti jo sprendimais, jei jie nesiremia Dievu? Tikrai sunku!...

Būtų viskas paprasta, jei ne per daug sudėtinga!

Kai kalbuosi su Sergėjum, jis labai mane verčia vėl ir vėl mąstyti apie tai. Draugystės metu teigiau, kad jei jis būtų netikintis, tikrai net nebūčiau pradėjusi su juo santykių. Ir kai į tai pasigilini, truputį žiauriai skamba. Sergėjus ir klausdavo tada manęs: "tad reiškia tu į mane žiūri ne kaip į asmenį, bet kaip į "tikintį objektą" (frazė netiksli, bet esmė ta).

Šokiruojantis faktas, kad mes žmonės, šiuo atveju praktikuojantys krikščionys, pradedame vertinti žmones pagal tam tikrus standartus, net nepažvelgdami į asmens grožį, jo situaciją...

Tokios diskusijos metu, Serioginas man pateikdavo mums abiems pažįstamus asmenis, kaip pavyzdžius iš vienos (tikintį) ir kitos (netikintį) srities. Ir klausdavo, jei Tavęs klaustų patarimo, už kokio asmens labiau linkėtum ištekėti. Atsiverdavo kitoks vaizdas: kad tikintis nebūtinai yra geresnis už netikintį! Ir kad tas vadinamas netikintis vadovaujasi žymiai didesniais ir vertingesniais principais už vadinamą tikintį... O jei dar kalbėti apie meilę, tai ar mes galime mylėti bet ką, svarbu, kad tikintis?.. Oi, kiek daug klausimų :) Ir ar yra nuodėmė vesti netikintį?..

Keičiantis požiūriui šioje srityje, labai aiškiai suprantu, kad taisyklių nėra. Yra principai, bet žmonės ir jų tikri gyvenimai dažnai svarbesni ir už juos!

Turiu pavyzdžių ir iš tos, ir tos srities porų. Tikrai nėra šablonų. Visiškai sutinku, kad du ieškantys santykio su Kristumi žmonės, turi daugiau galimybių ieškoti pagalbos Dieve ir atrasti labai artimą ryšį vienas su kitu. Tikrai TAIP! Tačiau ir tai ne visada būna. Mes esame žmonės! Deja!.. Ir kartais žvelgiant į poras, kuriose vienas praktikuoja tikėjimą, galima žavėtis, kaip jis tai daro ir praktiškai reiškia tikėjimo darbus savo mylimajam.

Ech, suprantu, bent jau man taip būna, kad lengviau gyventi pagal taisykles. Yra taip ir ne kitaip. Tada lengviau, nes yra aiškumas. Todėl radikalius žmones suprantu, nes dažnai pati tokia esu. Viskas paprasčiau, kai viskas "aišku". Bet kai paleidi savo teisumą, pamatai, kad deja taisyklės tik atstumia asmenis ir neleidžia pamatyti daugiau, giliau... Žmonės renkasi, ir mes norim to ar ne, turime tai gerbti! Taip ir mes renkamės - nežiūrint jų pasirinkimo, priimti juos vis tiek, ar atstumti pakeliant save į teisiojo poziciją?..

Pav. dailininkė Ilja Bereznickas