Skaitydama Bibliją, dažnai negaliu atsistebėti fantastiškais išsireiškimais! Na, pvz., dabar skaitau Jobą ir 38 skyriuje rašo:
6 Į ką buvo įleisti jos [žemės] stulpai, ir kas padėjo jos kertinį akmenį,
7 kai drauge giedojo rytmetinės žvaigždės ir visos dangiškosios būtybės šaukė iš džiaugsmo?
8 O kas uždarė jūrą už durų, kai ji prasiveržė iš gelmių,
9 kai apdengiau ją debesų apdaru ir suvysčiau tiršto rūko vystyklais,
10 kai padariau langų mūšą jos ribomis ir įstačiau duris su skląsčiais...
14 Žemė keičiama kaip molis po antspaudu ir dažoma tarsi drabužis...
19 Kuris kelias veda į šviesos buveinę, ir kur yra tamsos vieta,
20 kad galėtumei nuvesti jas į jų valdas ir parodyti joms takus į jų namus?..
22 Argi esi kada nors įžengęs į sniego sandėlius ir matęs krušos išteklius,
23 kuriuos taupau nelaimės metui, puolimo ir karo dienomis?
Nors pati knyga labai daug kelianti abejonių ir sąmyšio, tačiau šie išsireiškimai glosto sielą... Visas šis skyrius pilnas meniškumo!
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
It's poetry, girl –– kaip gali būti kitaip? Man šita knyga irgi patinka, tik dabar jos neskaitau. :-)
AtsakytiPanaikintiTaip taip, Simonai :)
AtsakytiPanaikinti