Šiandien gaunu nuo vyriausios sesė Irenos sms: "Kaip gyvenat? Ką veikiat?" Perskambinu ir iš karto klausiu, kada jie pas mus atvažiuos. Sako: "Gi jau dabar važiuojam!" :))) Toks jausmas, kad jie gyventų kaimynystėje Vilniuje ir tiesiog sumąstė užeiti. O mus skiria apie 200 km! Geras, ar ne? Kaip mes atpratę nuo tokių dalykų. Netgi gyvendami šalia taip nesielgiame, nes esame pripratę planuoti.
Panašiai gyvenau Rusijoj, Orenburge. Rusai labai vertina bendravimą, tad būdavo, kad tiesiog ateina ir viskas :) Koks čia susitarimas.
O mes dažnai planuojame planuojame ir kažkaip nesusiplanuojame :)
Džiaugiuosi, kad mano sesė tiesiog sumąstė ir įvykdė savo ketinimus! Super!
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą