Adonė šiuo metu verčia knygą apie vaikų auklėjimą. Tai ta proga dalinomės, kaip buvom baudžiamos vaikystėj :) Įdomu prisiminti! Šiaip esu taip rimtai mušti gavusi tik vieną kartą, kai baisingai išgąsdinau mamą. Gal būdama kokių 8 m. pasilikau pas draugę ir nieko nepasakiau, kur esu. Tai tada pasitiko mane su diržu :)
Keletą kartų teko pajusti mamos kantrybės nutrūkimo proveržius :) Tai ji tokiais atvejais duodavo į kuprą su rankšluosčiu arba sviesdavo tapkę :) Juokinga, kai prisimeni dabar!
O dar mus uždarydavo tamsoje vonioje ir tualete. Dažniausiai bausmę išgyventi tekdavo man ir Sandrai. Tai vieną į vieną kambariuką, kitą - į kitą :)) Irgi nepamenu, kad labai sutraumavo, nes kalbėdavomės su Sandra per skylutę, kurią mama vis užlipdydavo, o mes vėl prarakinėdavom :)
Vis pamąstau, kokias bausmes reikės taikyt savo vaikams. Juk tai jau nebe už kalnų! Įdomu, ar iš vis be fizinių bausmių apsieit įmanoma? Pvz., mano draugė dirba darželyje su lopšelinukais, tai ten yra raudona kėdutė, ant kurios pasodinamas mažas nusikaltėlis ir jam tai didžiausia bausmė :)) Dar gi mus ir į kampą statydavo, tai gal čia panašiai.
Pasidalinkit, kaip jūs baudžiat savo vaikus, arba kaip jus bausdavo vaikystėj?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Aš irgi kartais gaudavau su rankšluosčiu ar su ranka užplodavo per užpakalį :) bet kažkaip neskaudžiai, nepamenu jog kada būčiau verkus. Broliui kliūdavo labiau ir su diržu, ir su rykšte, nes tiek prikrėsdavo, kad paskui mama ilgai gydydavosi ir atsigaudinėdavo (jos silpna širdis).
AtsakytiPanaikintiO kaip bausiu saviškę, dar nežinau. Kol kas esu labai atlaidi ir viską leidžiu, bet va tėtis griežas, užtenka pasakyti negalima ir jau ji nieko neliečia.