Oi savaitėlė!
Po poilsio Klaipėdoj, taip pasijutom įsukti grįžę, kad atrodo, nėr kada kvapo atgauti :) Vakar vakare visiškai pasidavėm liūdesiui ir nevilčiai. Taip buvo negera abiems! Tai sėdėjom ir guodėmės :) Nežiūrint to, vis tiek turiu ramybę širdy! Tikėjimas palaiko ir aiškiai leidžia suvokti, kad esame Dievo rankose.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą