Kaip man patinka, kai mažylis jau nuo pat ryto save apreiškia! Kiekvieną kartą laukiu jo bakstelėjimų :) Kaip man tai patinka! Kartais taip juokingai burbuliuoja, plazdena :)
Abu labai jo laukiam! Žinom, jog ateis ir stebuklai kartu :) Tačiau vienas kitam ir prisipažįstam, kad šiek tiek jaudinamės priimdami radikalius pasikeitimus. Nebebūsim tik dviese, tik vienas dėl kito... Ir tai šiek tiek gąsdina. Tuo pačiu suprantu, jog kiekvieno pašaukimo išsipildymas atneša nemažai iššūkių, bet taip pat ir pilnatvę, pasimėgavimą, džiaugsmą, užbaigtumą... Tikiu, jog žvilgsnio nukreipimas į naują sutvėrimą dar labiau atvers mumyse įdėtą Dievo potencialą mūsų santykiams.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą