Kartais (ką čia kartais, - gan dažnai!) mes save matome taip iškreiptai. Praeities patirtys, ypač vaikystėje, taip įtakoja šiandieninio pasaulio suvokimą! Vienos save vertinam išoriškai, kitos išmokom žvelgti į save giliau, tačiau visos turime keistų supratimų. Kaip atrasti balansą tarp vidaus ir išorės? Juk tas išorinis grožis (turiu omeny ilgalaikį) įtakojamas vidaus! Tikiu, kad Dievas sukūrė moterį būti gražia :), bet ne vien išore, nors ir ja taip pat.
Labai įdomu pastebėti, kad moteris save tapatina, vertina daugiau pagal išorę, nei pagal vidų. Kai dar negyvenau tuo suvokimu, kad vidus svarbiausias, labai pergyvenau ir kankinausi, kad esu negraži ir tuo pačiu tai buvo lygu - nemylima. Tėčiai savo dukromis galėtų žavėtis dažniau :)
Tuo tarpu vyrams reikalingas padrąsinimas pasiekimuose. Tai taip stipriai įtakoja jų savigarbą! Mamos retai kada giria savo sūnus!
Kai panagrinėji kokiose sferose mes dažniausiai susiduriame su baimėmis, pamatai, iš kur kyla tie nesupratimai :) Nors kai į visa tai įsigilini, randi tiek daug bendrumo ir terpės artumui!
Vyrai bijo pasirodyti silpni, kai tuo tarpu moterims svarbiausias atsidavimas ir pasitikėjimas.
Vyrams reikalingas artumas, moterims - apsauga ir švelnumas.
Dėl to, kad jie bijo būti silpni, nedrįsta išreikšti jausmų, nes dažnai pasijaučia atstumti. Todėl kritika, kurią mes moterys taip mėgstam, dažnai žeidžia ir užskleidžia vyrus. Juos reikia drąsinti! Moterys reikalauja nuolatinio patvirtinimo. Nors man tikrai pakanka Seriogino komplimentų ir meilės prisipažinimų, vis tiek aš jo klausiu ir klausiu: "Ar myli mane? Ar aš Tau graži" :)))
Faina matyti tuos skirtumus; jais žavėtis, mokintis bendrauti vienas su kitu... Mes taip reikalingi vienas kitam. Tuose skirtumuose tokia jėga!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą