Laukiame Kalėdų!

Mano galvoje sukasi, kaip ir dvi tokios mintys. Pirma, kad šventė yra neatsiejama nuo santykio su kitais ir, antra, - šventė be nuoširdumo, nėra šventė.

Kai buvau dar neištekėjus (o tas laikas buvo gan ilgas:)), tokiame šventiniame periode, neradusi kompanijos, jausdavausi labai vieniša. Visur afišuojama, kad Kalėdos lyg ir šeimos šventė. Na, nežinau, ar tai tik šeimos šventė, bet, manau, kad kiekviena šventė neišvengiamai yra bendrystės pasekoje. Ar gali pats sau vienas žmogus švęsti? Teoriškai gal ir gali, bet praktiškai tikrai nežinau...

Netgi Biblijoje Dievas yra įsakęs, kad, žmogau, švęsk šventes! Bet apie ką tai kalba? Apie dirbtinumą? Netikrumą? Gerą vaizdelį?.. Mano galva, šventė - tai visų pirma, džiaugsmas, grožėjimasis, gėrėjimasis, sustojimas... Šiandien dažnai šventės praplaukia paviršiumi: blizgučiai, reklamos, geras maistas ir t.t. Nežinau, kuris jaučiasi pripildytas tais dalykais ir tikrai švenčiąs!

Neišvengiamai turime kurti kiekvieną šventę. Bet dar svarbiau ne išorę sukurti, bet širdį! Juk geriau tinkamas, nuoširdus nusiteikimas, negu geras maistas, graži aplinka (kas, be abejo, labai praturtina šventimą). Dažnai šeimose (mūsų irgi) kyla įtampos, kaip gi tą šventę švęsti. Juk reikia tiesiog džiaugtis vienas kitu ir būti dėkingu už tai, ką turime!!!

Kalėdos - viena brangiausių švenčių! Kristaus paprastumas, Jo meilė ir artumas žemiškam, dažnai negražiam ir neprotingam žmogui. Ach, kad kuo daugiau to paprastumo mūsų širdims!!!

Kadangi su dukriuku sėdžiu namie, kol ji dar po ligos stiprinasi, tai jaučiuosi visiškai pilnai išpildanti adventinį kalėdinį laukimo laikotarpį :) Taigi, mūsų kasdieninė ir, sakyčiau, labai aktyvi veikla.

Pradėjom mes nuo meduoliukų kepimo. Receptą paėmiau iš "Arūnės trupiniai"

O šitas pasakų namelis gavosi labai juokingas :))) Bet svarbiausia procesas ir buvimas kartu!

Po to atsirado pirmoji Dašos eglutė! Truputėlį didesnė už ją :) Kiek buvo džiaugsmo ją puošiant!!!

Beje puiki įdėja ir ant lango lipnios spalvingos juostos eglutės.

Tokia proga, išsikepėm skanų varškės pyragą. Kaip dažnai man būna, iškepu kažką kitokio, nei recepte, nes neturiu kažkokių produktų. Ne visada pavyksta rizikuojant, bet šis tikrai pavyko :) Originalus receptas iš čia.

O po to prasidėjo tikrosios linksmybės!!! Su Darka ėmėmės druskinių gamybos. Pasinaudojom visais įmanomais gražinimo būdais: štampukais, sausainių formelėmis bei Dašos su modelinu dirbti įrankiais. Per trečią savo gimtadienį Daša gavo iš savo didelio draugo Pašos nerealiai fainą modelino ir su juo dirbti įrankių rinkinį. Tai viena geriausių dovanų vaikui!!! Tad šiame meniškame procese visa tai be galo mums pravertė. Smaguma!!!

Tešlą dariau, kaip daug kur rekomenduoja: 1 stiklinė smulkios druskos, 1 stiklinė miltų, 2 šaukštai aliejaus ir 1 stiklinė vandens. Pasinaudojusi valgomais dažais, jau numinkytą tešlą padalinau į kelias dalis ir nudažiau. Taigi turėjom tris spalvas iš kurių štai kas gavosi.

Tokie dirbiniai ne tik kad nuostabiai tinka papuošti namų eglutę, bet ir pradžiugins draugus bei artimuosius. Tad jie ir buvo supakuoti Dašos išvardintiems draugams! Vyniojome į spalvotą popierių, ant viršaus klijavome suštampuotą lapelį. Labai gražiai ir jaukiai gavosi.

Pamačiusi dar vieną nerealiai fainą mintį (čia ir čia), griebėmės darbo - puošėme tuščius, jau suplanuotus išmesti stiklainius. Klijavome juosteles su PVA klijais, akriliniais dažais nudažėme, uždėjome ant danktelio kalėdinę servetėlę ir užrišome juostelę su druskine eglute. Vat kas gavosi! Argi ne gražu? Turinys saldus: naminiai mūsų kepti sausainiai ir saldainiai.