Kaip jau rašiau anksčiau, esame įsikūrę dviejų šeimų gyvenamame name. Mūsų erdvus ir šviesus butas yra antrame aukšte. Taigi, beveik visada, kol pakylame iki namų, susitinkame mūsų draugiškus, visada besišypsančius kaimynus. Negana jų mielų, geranoriškų palinkėjimų, Daša vis gauna kokių dovanėlių! Tad prieš kelias dienas, vėl juos susitikome ir dukra sako: "Ich möchte etwas haben" (Iš vok.k. "Aš kažko norėčiau". Žodžiu, pati ėmėsi iniciatyvos dovanėlei gauti :)))) Kaimynai atnešė didelę dėžę meduolių, kad Darja pati išsirinktų. Žiūriu, kad griebia, kad griebia, rankose vietos jau nebėra, o vis dar nori... Aš jau beveik rėkiu, kad mažiuk jau tikrai užtenka. Grįžus namo, bandau aiškinti vaikui, kad, visų pirma, negražu prašyti dovanos, antra, jei siūlo daug, geriau paimti mažiau :) Ji žiūri ir sako man: "Aš norėjau visus meduolius pasiimti. Jie gi mano draugai, jie gi mane myli!" :))))))
Kaimynai Darjos draugai
žymės:
Kasdienybė,
Mūsų dukra,
Patirtys,
Santykiai,
Visuomenė,
Vokietija,
Žmonės
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą