Darjos sraigė

Stovint prie raminančiai veikiančio Reino kroklio, Daša pamato ant turėklo krašto žavią sraigę. Per vandens teikiamą triukšmą rėkia man: "Mama, nešiuosi ją namo. Ji bus mano!" Ne vaikuti, sakau, sraigei bus blogai. Čia gi gyvena jos artimieji ir čia jos namai. Daša labai nusimena ir po akimirkos vidinės kovos pareiškia: "Tada ji bus mano, gerai?" Pasitikslinu: "Ji gyvens čia, bet bus Tavo, taip?" Ji: "Jo" :)