Pykčio priepuoliai

Staiga ėmė ir prasidėjo Darkos pykčio priepoliai... Uch!.. Būna anksti ryte, prieš pietų ar nakties miegą, tiesiog dienos metu. Kol kas dar neįsirėkė viešoje vietoje. Tai tikrai nelengvas iššūkis. Dažnai nesuprantu priežasties (o gal jos ir nebūna:)). Kartais matau, kad ji nuolat nori dėmesio ir negavusi to, ko nori, ima ir "užsiveda". Rėkia taip, kad atrodo tuoj apsivems. Nieko negaliu padaryti: nešioti neleidžia, glostyti irgi, tad tiesiog belieka išlaukti, RAMIAI išlaukti. Gerai, jei man pavyksta išlikti ramiai...
Matau, kaip turiu būti emociškai sveika, kad reaguoti į tai tinkamai. Kaip gerai suprantu tėvus, kurie patys neturi vidinės ramybės, harmonijos. Kaip tada įmanoma ramiai reaguoti? Nenuostabu, kad išsiliejama ant vaikų. Tėvai nesaugūs, emociškai nesveiki, o vaikai siplni ir juos nuskriausti labai lengva. Tad reikia savimi rūpintis - rimčių rimčiausiai!
Raminu ir nuteikinėju save, kad pykti turi teisę visi :) Kiekvienas savaip tą pyktį išreiškia. Vaikai mokinasi, bręsta. Juose tiek daug visko vyksta. Duok Dieva visada tinkamai reaguoti.
Iš kitos pusės, mama irgi žmogus. Aš nesu supermama, o ir nenorėčiau ją būti! Pykstu ant savo vaiko ir tai normalu, tik viskas priklauso, kaip tai išreikšiu. Tad mokinuosi ir aš :)

Kokia jūsų patirtis?
Pasiskaitymui iš "Mamo žurnalo".