Nežudyk strazdo giesmininko

Šiomis dienomis turiu ne per daug laisvo laiko, tad esu įsitraukusi į Harper Lee romaną "Nežudyk strazdo giesmininko". Kaip man dažnai būna skaitant įdomią knygą, norisi vėl ir vėl grįžti prie jos siužeto!
Iš karto jaučiasi, kad knyga parašyta teisę išmanančio žmogaus. Autorės tėvas buvo advokatas. Wikipedijoj rašo, kad šis kūrinys autobiografinis. Todėl, manau, siužetas dėl to ir yra toks gyvas, tikroviškas. Kiek daug randu jame pavyzdžių tėvo ir vaikų santykiuose! Nors, kiek man teko paieškoti, autorė neturėjo savo šeimos. Bet toks jausmas, jog rašytojas yra pedagogas :), atskleidžiantis fantastiškiausias auklėjimo, bendravimo su vaikais subtilybes. Apibūdinami vaikai, jų amžiaus specifiškumas: požiūris, fantazijos, žaidimai, tarpusavio santykiai... Daug ko galima pasimokyti!
Tėvas idealas! Būtent jo santykis su vaikais nerealus pavyzdys! Tėvo priėmimas savo sūnaus ir dukros tokių, kokie jie yra lyg užtikrina savo vaikų pagarbą jam. Kaip to trūksta mūsuose! Norime, kad gerbtų, bet ar mes to nusipelnome?
Skaitant aplanko tokia savijauta, kad daugelis situacijų yra etinės (taip ir yra!). Turėjau patirtį analizuojant - situacinę studiją per etikos pamokas, tad knygoje vyksta tas pats. Ieškomas teisingiausias sprendimas; kaip gi pasielgti etiškiau?

Raginu tėvams perskaityti šį nuostabų Amerikiečių bestselerį! Bus ne vien tik malonumas, bet dar ir didelė nauda :)

Pasirodo, pagal šią knygą yra netgi filmas! Bet kaip visada, knyga lieka knyga :)