Pastebėjau, kad neretai, Daškai pakeitus planus, susijusius su žmonėmis, ar mane atitraukus nuo bendravimo su pašnekovu, imu atsiprašinėti. Bet ar turėčiau? Pamaniau, kad tikriausiai, ne! Juk ji šiuo metu neatsiejama gyvenimo dalis, kuriai reikia besąlygiškos meilės, dėmesio, šilumos...
O jei apverstume situaciją antraip? Atsiprašinėčiau dukros: atleisk, kad nekreipiau į Tave dėmesio, o bendravau su drauge; atleisk, kad iš karto nepriėjau ir pan. Ne, juk ji išleps! Bet ar ji supranta, kad ją auklėji neprieidama, nekreipdama dėmesio? Manau, kad ne! Daugelis iš mūsų ir užaugome su tokia auklyba, tad dabar nešiojamės begales kompleksų, nevisavertiškumo jausmą, ar ne taip?
Norėdami su Serioginu pažiūrėti filmą, šimtą kartų jį stabtom, nes Daškai reikia artumo :) Einu pas ją į lovą ir raminu, kol ji vėl užmiega. Taip mūsų filmas vietoj dviejų val. trunka keturias ir ilgiau :) Iš svečių stengiamės grįžti iki 20 val. , nes tokiu laiku ruošiamės miegoti. Kai anksčiau maloniai sėsėdavom iki išnaktų. Begalės tokių situacijų! Kaip nepatogu :)! Kaip mano vyras sako: dabar mus valdo vaikai :)! Tai tiesa! Tokia šiandienė realybė :) Galima mąstyti, kad dukra mums trukdo, o galima galvoti, kad mes turim didžiausią mums dovanotą turtą, kurį privalom išsaugot!..
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
manau, kad žmonės su kuriais bendrauji turi suprasti, jog tavo šeima jau pasikeitė ir susideda ne iš dviejų asmenų. Man kažkaip atrodo visai normalu iš baliaus grįžti anksčiau, nes reikia vaikus migdyti, žiūrėti kad vaikai nepervargtu.
AtsakytiPanaikintiŽinoma, kai vaikai paauga ir turi draugų, tai paskui vaikus reikia tysti iš baliaus per jėgą namo :) Tada jau būna linksmiau ir tėvams. Pvz. pas mus mažoji nuo dviejų metukų nenori iš balių važiuoti namo, nes jai ten tiesiog smagu. Gerai, kad jau ir mažasis metų laiko, pradeda jausti malonumą būti svečiuose :) Manau visai greitai ir jums taip bus ;)
O dėmesio vaikai nori visur ir visada, nesvarbu kur nebūtum ir ką beveiktum. Kažkaip įpranti ir tai tampa savaime suprantama.
Kad vaikas trukdo niekada net mintis tokia nešovė. Bet mes saviškę nuo pat mažens visur vežiojomės, nešėmės, nes ji yra mūsų gyvenimo dalis. Ekskursija? Ir ji kartu. Sušių gaminimo kursai? O kaip gi be jos? Gal dabar tik sunkiau man kur išeiti, nes metus laiko nesiskyrėm ilgiau nei valandai
AtsakytiPanaikintiForelle, kiekvienas vaikas labai skirtingas! Su musiške tik neseniai pradėjom kartu pramogauti, nes anksčiau ji nesileisdavo. Nežindydavo taip paprastai, kad galėčiau su laisvai jaustis. Daug verkdavo. Dabar jau paaugo, tai susišnekėt įmanoma :)
AtsakytiPanaikintiAušra, dėl dėmesio vaikams viskas suprantama. Niekur nuo to nepabėgsi, o netgi tai gali būti malonu, ar ne? Tiesa, kad bendravimas su buvusiais draugais labai keičiasi ir jie, manau, tai supranta.
pas mus jau po pirmos mergaites gymimo atsisijojo daug draugų. Dabar draugais liko tie, kurie turi vaikučių arba bent jau turį antrą pusę ir myli vaikus :) Su visais kitais kažkaip sunku rasti bendrą kalbą, nes gyvenam jau skirtinguose pasauliuose.
AtsakytiPanaikintiVa pas mus arteja balius, kuriame pasakė, jog geriau be mažų vaikų atvažiuoti, kad nereikėtų jais rūpintis, tai mes arba važiuosim visi, arba nei vienas. Kažkokia nesąmonė man atrodo palikti vaikus ir važiuoti į balių.
Suprantu ir pritariu, kad kažkur važiuoti be vaiko ilgiau, nei porai valandų nesąmonė :) Ypač, jei jie dar maži. Gal po kai didesni, kokių 3 metukų, jau ir galima galvoti apie išsiskyrimą dienai :)
AtsakytiPanaikintiMes jau ir vestuvėse visi sudalyvavom. Be mažiukės net nebūtume važiavę.