Jau 7 mėnesiai!

Kaip greit bėga laikas! Jau septyni mėnesiai! Didėjam ir didėjam, žėk, jau greit ir iš namų išlėksim...

Sveria daugiau nei norma - 7,750 kg, ūgis - 69 cm

Su Serioginu džiaugiamės, kad Daška labai mergaitiška pas mus. Leidžia tokius juokingus garsus, kaip: "aaah", - su tokiu švelnumu. Judesiai labai tolygūs, plaukiantys. Kartais randam ją užsisvajojusią ir nieko negirdinčią. Nors yra tikrai pakankamai aktyvi :) Neįmanoma ramiai nulaikyti rankose. Juda, kruta, spurda..

Atsibudusi naktį, iš karto ieško manęs. Pažindo, arba tiesiog pasižiūri ir miega toliau. Daškai reikia artumo!

Labai nepatinka dėtis kepurės. Jau maniau, kad sugebu užkalbėti, kad nukreipti kitur dėmesį, bet kur tau! Ji taip supyksta, kad nieko nebesigirdi per garsų rėkimą :) Dabar labai charakteringai išreiškia nepasitenkinimą.
Nei kojinių, nei batukų uždėti neįmanoma! Viskas keliauja į mažą burnytę.
Vis dar mėgaujasi būdama nuogu užpakaliuku. Pasikeičia blogos nuotaikos, pereina prie krykštavimo.
Veidrodis irgi neša daug džiaugsmo.
Ryte einam abi praustis. Šypsena iki ausų :) Patinka vanduo. Prausiu, kaip suaugusią. Pakišu rankytes po kranu, perbraukiu savo šlapia ranka per veidelį. Čia mūsų tokia rytinė procedūra.

Augam sveikos, tik atjungus šildymą Daška stipriai apsislogavo. Bet jau viskas geryn. Gal kokias tris naktis nežinau kiek kartų kėlėsi: verkdavo, ar tiesiog prabusdavo ir šnekėdavo savo " da da da da" :) Na, bet mes dieną atsimiegodavom.

Jau normaliai valgom košytes. Nedaug, bet labai gražiai Daška ryja.

Ropoti nesiskubinam, gerai ir vartaliotis. Sėdėti irgi dar ne, bet labai nori ir stengiasi. Kur skubėti, ateis laikas ir viskas susidėlios. Juk kiekvienas vaikas toks individualus, nors norima juos įkišti į rėmus. Mane vis padrąsina draugai Rima ir Holgeris (augina keturis vaikiukus), kurie primena šią tiesą apie žmogaus individualumą, unikalumą. Tai padeda atisipalaiduoti ir tiesiog stebėti, kaip viskas stebuklingai vyksta.

Dantukų irgi dar neturim, kai Daškos pusbrolis Alanas jau jais apdovanotas :))) Kokie tie žmogeliukai skirtingi!

Čia Daškai daviau kukurūzo paragaut. Prijuokino ji mane! Prilipo prie burnytės. Tai kaip kokia rūkorė :))) Ir savo kojytes kaip visada firmiškai sudėjusi!

Šiaip labai linksmas žmogeliukas. Vakare, kai grįžta tėtis, prasideda krykštavimai! Fantastika, kai taip mažiukė išreiškia savo prieraišumą.

Kaip Serioginas sako, kaip mes be jos gyvenom?.. :))