Paskutiniu metu pradėjau pavydėti tiems, kurie turi arti tėvus. Žinau, jog dėl to sumažėja daugelis problemų ir dažnai džiaugiuosi, kad, kaip šeima galim gyventi visiškai savarankiškai. Bet vis tik... Nekalbu apie pagalbą, kurios gal kartais reikėtų (nors dėl to tikrai ne problema! Prie visko priprantama). Pamenu savo vaikystę. Nemažai dienų leisdavau su močiute, kuri gyveno visai šalia. Man patikdavo! Buvau mylima, lepinama :) O Darka senelius matys geriausiu atveju kelis kartus per metus. Neprivažinėsi taip toli į pajūrį. Tad kai kieme pamatau vaikus su seneliais, dažnai apie tai pagalvoju ir graudu darosi. Arba kiemo mamos giriasi, kad važiuoja pas močiutę, kuri gyvena visai netoli... Aišku, kai paaugs, manau, išleisim savrankiškai nuvažiuoti į svečius. Tada bus fainiau!
gal kada ir patys persikraustysite arčiau senelių :)
AtsakytiPanaikintiNiekada nežinosi, kaip gali būt, bet kol kas neplanuojam :)
AtsakytiPanaikintiŽinau ką reiškia turėti senelius kitame Lietuvos gale... tikrai nemiela... pritariu minčiai, kad kai Darja paaugs, galės nuvažiuoti pas senelius, na kad ir visai vasarai. Nėra nieko geriau už atsiminimus, "pas močiutę vasarą..." labai miela foto :)
AtsakytiPanaikintiTikrai taip :)
AtsakytiPanaikinti