Taigi, jis teikia, kad "Prozoje nėra tuščių žodžių, ten būtinai reikia kažką pasakyti."
Svarbu susikurti savitą rašymo stilių, o nemėgdžioti kitų.
Vietoje ilgų pokalbių geriau atskleisti personažus.
Priešybių kova reikalinga kiekviename dramatiniame veikale. Pokalbius siūloma pakeisti aprašymais. O dialogai tegul būna laukiama pasekmė, vainikuojanti jūsų prielaidas.
Iš pat pradžių svarbus veiksmas! Siužete kaitaliokite vaizdavimo plotmę, kad nebūtų visą laiką ta pati.
Apie ką rašyti? Apie gyvenimo aistras, kurių reiškimosi pavidalų - begalė. Čia slypi neišsemiami galimybių ištekliai.
Atvaizduodami istoriją pieškite drabužius, baldus, namus, vidaus įrengimus, privatų gyvenimą, įkvėpdami tų laikų dvasią.
Ačiū, Balzakai, už pasidalinimą :) Labai įdomi knyga, piešianti XIX a. Prancūzijos, o ypač sostinės gyvenimas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą