Romanas pilnas vaikystės temos, kuri mane žavi. Deja, ji ten pavaizduota labai sudėtinga, pilna smurto ir kitokių skaudžių išgyvenimu, bet atskleistas tas gyvenimo ir draugystės džiaugsmas. Kai kurios vietos gan žiauriai ir tikroviškai pavaizduotos. Ne kartą ėmė širdis stipriai plakti...
"Bet atogrąžų salos tikrovės romane yra apsčiai: tai gamtos (devynis mėnesius per metus ore tvyro aitraus kvapo raudonų dulkių debesis; prie miškelio teka upė, kurios vanduo saldaus prieskonio; visus metus vaisius dosniai veda egzotiški medžiai: amerikinės persijos, duonmedžiai, mangai, ličiai, papajos ir kt.), buities (namo sienos apraizgytos lianų, kuriose kirba skruzdėlių ir driežų; po audros stovyklą užlieja purvo upė, pilna nudvėsusių žiurkių ir kt.), socialinio gyvenimo (cukraus fabriko baltaodžių šeimininkų, važinėjančių automobiliais, žmonos vietos gyventojams dovanoja drabužių; mažojo Rajaus brolio Vinodo palaikai nešami kamparmedžio neštuvais, apdengti balta drobule, išpuošti gėlių girliandomis ir kt.)." (Paimta iš Šiaurės Atėnai).
P.s. Ačiū, Adončik :)
idomu
AtsakytiPanaikintiDaivut, galėsi paimti paskaityti ;)
AtsakytiPanaikinti