Mielos mamos, su mūsų diena!!!
Mamystės kasdienybėje labai retai sustojame ir įvertiname tai, kame kiekvieną dieną gyvename. Gera sustot, įvertinti ir padėkoti Tam, kuris suteikia Gyvybę įsčiose. Vaikučio gimimas suriša visam gyvenimui; pradžioje mažylis visiškai priklauso nuo mamos, vėliau, paskui jau suaugusį žmogų, nevaldomai mamos širdis keliauja. Būti širdimi, tai nereiškia valdyti ar kontroliuoti. Tai reiškia drąsinti, palaikyti ir visomis jėgomis leisti būti žmogui savimi. Būtent, nuo mūsų tam tikro buvimo šalia mažo stebuklo, priklauso jo požiūris į pasaulį ir save. Ar jis mylės save ir kitus? Ką apie save galvos? Kokius santykius su arti esančiais statys?..
Tikrai žinau, kaip kartais būna nelengva patirti savo netobulumą, pažeidžiamumą, siplnumą... Neretai išgyvenu, kaip šalia mažas žmogelis iššaukia pačias slapčiausias siplnybes ir kompleksus. Linkiu nebijoti pripažinti, įvardinti, atsiprašyti ir suprasti, kad esame netobulos, bet mylinčios ir "augančios" santykyje mamos. Tas mažas "veidrodis" tegul verčia mus tobulėti ir žavėtis netobulumais.
Linkiu turėti drąsos leisti savo vaikui būti savimi, nežiūrint to, kad jis galbūt visai kitoks, nei kiti. Suprantu, kaip žeidžia, kai mes negalime sunkontoliuoti vaiko gyvenimo, manydamos, kad pasielgus kitaip, bus geriausia. Paleiskime ir būkime drąsios pasitikėti, nors ir iš mūsų išėjusio, bet atskiro žmogaus pasirinkimais!
Mylėkime išskleidžainčia meile, pilna GYVENIMO jėgos!
Raskime Šaltinį, kurio versmės atagivintų ir suteiktų jėgų kasdieniškam stebuklui žibėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą