Stebėdama savo dukrą dažnai jaučiuosi labai pakylėta! Aš vis naujai ją pažįstu! Taip įdomu, kai jau pradėjom suprasti kalbą, išsireiškimus, jumorą...
Darka labai aktyvi, sociali, žinanti ko nori, bet sukalbama. Mamų menėje vaikų užimtume dalyvauja labai aktyviai. Įsitraukia į kiekvieną užsiėmimą ir mėgaujasi meniniu procesu. Visada nori eiti ir būti su vaikais. Kadangi reikia dažnai išeiti ir ji lieka, kaip ir dauguma vaikų, dienos veikloje savarankiškai. Niekada dar nebuvo, kad manęs neišleistų.
Nebijo žmonių. Autobuse pakalbina saugusiuosius.
Serioža labai pavyzdingai ir gražiai moko vaiką turėti savo nuomonę, duoda teisę pasirinkti. Pvz., parduotuvėje Daša gali rinktis kokį gėrimą pirkti. Ir ji neabejodama žino ko nori :)
Neseniai pirkome mažai kojytei batus. Dašule kartu vaikšto ir su susižavėjimu atneša porą batų: "Mam, kakoi zizi" ("Mama, kokie gražūs). Tie batai jai nelabai tiko ir ji be jokių barnių sutiko, kad gal renkamės kitus. Fainuolė! O naujus batus aktyviai demonstravo kaimynui Jokūbui: "Lele, kakoi zizi moi tepa".
Vis dar sunkiai užmiega. Gali nemiegot 15 val. ir vis tiek ilgai užmigti! Serioža sako, kad tai jo dukra :) Na jau tikrai, nes aš neturiu tiek jėgų...
Majo / mano periodas. Pasitikslina, akcentuoja, kad tai jos. Kartais nori pasisavinti kito :) Po to susivokusi, ar kitiems priminus, sako: "A, aha, tete lele" (A, aha, tai lelės).
Kalboje visiška maišalynė. Darka kalba pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai ir dar neištardama daugelio garsų :) O kalba tikrai daug. Mes praktiškai suprantame viską. Atrodo, kad jai nelengva užduotis! Bet nei aš, nei Serioža dėl to nepergyvename, nes manome, kad vaikas, nors ir lėčiau, geba pasisavinti natūralią aplinką, šiuo atveju abi kalbas.
Kaip aš esu dėkinga Aukščiausiajam, kad ji yra mano gyvenime!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą